Išradingieji fizikai pakvietė į savo jubiliejų – NVI Biomedicininės fizikos laboratorijos 20-mečio konferenciją

Jaunas, veržlus ir kūrybingas NVI Biomedicininės fizikos laboratorijos kolektyvas, vadovaujamas nenuilstamo vadovo prof. Ričardo Rotomskio pakvietė gausų būrį kolegų – iš NVI mokslinių laboratorijų bei kitų mokslo ir mokymo įstaigų, bendraminčių, esamų ir buvusių bendradarbių, mokytojų dalyvauti laboratorijos jubiliejinėje konferencijoje.

Konferencijos dalyviai prisiminė laboratorijos atsiradimo ištakas, pasidžiaugė jos nuveiktais darbais, pabrėžė išlaikytus žmogiškuosius ryšius tarp po visą pasaulį išsibarsčiusių kolegų, kas leido tiek organizuoti svarbias mokslines konferencijas užsienyje, tiek sukviesti kolegas diskusijai į Lietuvą. Lektoriai dalijosi asmeniniais prisiminimais, požiūriais, detalėmis. Prof. R. Rotomskis ir dr. Vladimiras Sivakovas iš Leibnico fotoninių technologijų instituto (Vokietija) prisiminė išskirtinį įvykį viename iš mokslinių renginių Lietuvoje: kolega iš Taivano atskrido perskaityti pranešimo ir pabendrauti konferencijoje su kolegomis – nepilną parą, 21 valandą, kolega praleido Lietuvoje, o kelionėje sugaišo dvi paras.

Iš tiesų prof. R. Rotomskio rūpestis kolektyvu, siekis palaikyti tarptautinius ryšius, nepamesti mokslinių saitų tarp šios srities profesionalų leido išlaikant platų mokslinių krypčių spektrą atlikti didžiulius darbus. Prof. R. Rotomskis prisiminė pradžių pradžią, keltas ir realizuotas idėjas, bendradarbiavimą su Lietuvos ir Europos šalių mokslininkais, bendrų darbų rezultatus. Šiltai kalbėjo apie studentus, doktorantus, jų tolesnę veiklą, darbus įvairių šalių mokslinėse laboratorijose.

„Neteko dar niekad matyti Jūsų tiek daug: vis grupelėmis bendraujame, tai su vienais, tai su kiais. Šiandien ir buvo mūsų tikslas – susirinkti. Visada labai smagu susirinkti, kalbėtis, bartis – štai atsinešiau prieš dešimt metų oficialiai man įteiktą dovaną – didelį trintuką didelėms klaidoms trinti. Esmė gyvenimo yra tokia, kad nebūna visada nei labai gerai, nei labai blogai. Dažniausiai būna viduriukas. Šiandien visos komandos vardu sveikinu visus susirinkusius. Gera pamatyti vieni kitus, pajausti vieni kitus. Tai svarbiausia. Per dvidešimt metų vieni išaugome, kiti subrendome. Mums – 20, o mūsų mamytė – Nacionalinis vėžio institutas jau 90-metį atšventęs...“ – kalbėjo prof. R. Rotomskis

NVI direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, palygino savo keturių mėnesių veiklą NVI su fizikų 20-mečiu. „Iš tiesų mano asmeninė patirtis neatrodo įspūdingai. Lankiausi Biomedicininės fizikos laboratorijoje, bet didžiausias mano kontaktas su fizikais buvo krepšinio aikštelėje, kur maždaug 28 proc. žaidėjų buvo fizikai ir suteikė reikšmingą fizinį kontaktą... Fizika – tai  viena iš fundamentaliausių mokslo sričių, tai mokslas, kuris leidžia suprasti pasaulį, kuris leidžia keisti pasaulį. Manau, ir visuomenėje, ir mano galvoje fizikai yra ta ypatinga žmonių grupė, kurie gali ne tik padėti pažinti pasaulį ir suprasti ligas, bet ir padėti jas gydyti. Ypatingai šios perspektyvos sustiprėjo pastaraisiais metais, kai ištobulėjo žmonijos analitiniai pajėgumai, skaičiavimo galios. Mes gebame integruoti vis daugiau žinių. Vienas iš labiausiai palikusių įspūdį dalykų yra šviesos biopsija. Ją iš tiesų reikėtų vadinti vėžio fotonika. Tai dar pakankamai naujas terminas. Neabejoju, jog šviesos duomenys augant mūsų skaičiavimo pajėgumams taps integralia medicinos dalimi. Ne vien analizei, bet ir gydymui.

Tradiciškai noriu padėkoti, palinkėti ir pasveikinti. Bet kuriai komandai 20 metų yra brandos amžius. Sveikinu su reikšmingu jubiliejumi. Labai sveikinu, kad ne tik išlikote, bet ir sustiprėjote. Padarėte daug reikšmingų darbų ir susikūrėte gerą pagrindą žengti į priekį.

Noriu palinkėti įkvėpimo. Mokslas yra labai panašus į meną. Sąlytis su kažkuo nauja, dar nepatirta, ir čia labai svarbios žmogaus kūrybinės galios. Ačiū Jums“, – kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas.

Išradingai, su humoru, pralinksmindami konferencijos dalyvius nuo visų NVI mokslininkų fizikus pasveikino NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė su kolegomis: NVI mokslo tarybos pirmininke doc. dr. Giedre Smailyte, prof. Kęstučiu Sužiedėliu, prof. Vita Pašukoniene, doc. dr. Rasa Sabaliauskaite ir dr. Daiva Dabkevičiene.

„Biomedicininės fizikos grupė yra  didžiausia mokslinė grupė Nacionaliniame vėžio institute, kuri leidžia sau dirbti su mažiausiais objektais – nanodalelėmis. Joje dirba daugybė vyrų, bet apdovanojimus pastaruoju metu gauna jų kolegės, įspūdingos moterys. Tai tikslusis mokslas, bet leidžia sau fantaziją paleisti laisvai ir jų energija liejasi užgoždama mūsų, netiksliukų – biologų ir medikų fantaziją. Artėjant jubiliejui ir suprasdama situacijos rimtumą konsultavausi su patyrusiais ekspertais: jie man patarė šaukti neeilinę sesiją, kurioje ir nutarėme kolegoms fizikams padovanoti ketinimų protokolą", – kalbėjo prof. S. Jarmalaitė.

Konferencijos dalyvius mokslininkai pradžiugino išradingu pasveikinimu – prof. K. Sužiedėlis ir prof. V. Pašukonienė perskaitė mokslo padalinių vadovų pasirašytą „Ketinimų protokolą dėl Biomedicininės fizikos laboratorijos integravimo į brandžių laboratorijų klasterį“.

Antroje išradingo sveikinimo dalyje buvo surengta viktorina Biomedicininės fizikos laboratorijos darbuotojams. Į 10 sudėtingų klausimų geriausiai atsakiusi  jaunesnioji mokslo darbuotoja Evelina Kazlauskė apdovanota vertingu prizu.

Po linksmo kolegų pasveikinimo grįžta prie rimtesnių temų: apie akademines ištakas, devinto aukšto palėpę ir besitęsiančią bendrystę šiltai kalbėjo VU profesorius Saulius Bagdonas.

Lietuvos biofizikų draugijos pirmininkas prof. Saulius Šatkauskas prisiminė bendrų darbų pradžią Polocko gatvėje, atliktus darbus elektroporacijos srityje, bendradarbiavimą  su prof. Janina Didžiapetriene, prof. Liudvika Laima Griciūte.  „Bendri darbai ir bendros idėjos turėjo bendrą tikslą – sumažinti vėžio grėsmę. Prisipažinsiu, jog prieš  pažintį su Ričardu Rotomskiu, pagarsėjusiu savo nuomone, energingu būdu, iš pradžių, kaip jaunas mokslininkas bijojau, bet greitai radome bendrą kalbą. Labai malonu šiandien jus pasveikinti, toks jubiliejus – tai didelis pagrindas keliauti toliau, ypač su tokia puikia jaunimo komanda“, – pasakė prof. S. Šatkauskas.

Biomedicininės fizikos laboratorija tuometinio instituto direktoriaus prof. Konstantino Povilo Valucko įsakymu buvo įkurta 2004 m. balandžio 1 d.

Viena iš iniciatorių į NVI pasikviesti biofizikus  buvo prof. Janina Didžiapetrienė, kuri prisiminė nueitą mokslinių ir organizacinių darbų etapą, šių darbų rezultatus, sąsajas su klinika, įvertinimus, kolegas ir bendradarbius:

„Žvelgdama į praeitį norėčiau pasidalyti keliais faktais. Apie fizikų atliekamus eksperimentinės onkologijos krypties darbus sužinojome iš  tuometinio  Fizikos fakulteto doktoranto Gintauto Šlekio.  Gintautas, norėdamas nustebinti filologes per kasmetinį fizikų pas jas rengiamą žygį, pasiskolino iš mūsų eksperimentinę pelę. Nežinau, ar tai padėjo jam nustebinti filologes, bet mums onkologams susitikimas buvo išties  prasmingas. Mes su profesore Laima Griciūte buvome supažindintos su  Valerijumi Smilgevičiumi, kuris, stažuodamasis  Italijoje, atliko pirmuosius fotodinaminės navikų terapijos krypties eksperimentinius tyrimus.  Valerijaus iniciatyva buvome pakviestos į  Lazerinių tyrimų centrą. Žinoma, jame mums padarė įspūdį galingi lazeriai ir kiti įrenginiai , tačiau, siekdamos atkartoti fizikų gautus rezultatus, turėjome jų tyrimus atlikti savo turimose sąlygose. Smagu prisiminti, kad tuo metu Lietuvos onkologijos centre pradėjo dirbti jauna, atvira naujovėms gydytoja Laima Bloznelytė-Plėšnienė, kuri taip pat entuziastingai įsitraukė į tuos tyrimus.

Sėkmingi pirmieji atsitiktiniai  žingsniai lėmė tolesnį prasmingą bendradarbiavimą su fizikais, biochemikais ir  kitų specialybių mokslininkais. Atsimenu  susitikimą, kuriame dalyvavo  Valerijus Smilgevičius ir kuris  vyko profesoriaus Konstantino Povilo Valucko bute Karoliniškėse. Tada Valerijus supažindino mus su naujo metodo galimybėmis onkologijos klinikoje. Ilgai  nelaukus  susitikimą Gamtos fakultete, M. K. Čiurlionio  gatvėje organizavo šios krypties iniciatoriai profesoriai  Benediktas Juodka ir  Algis Petras  Piskarskas. Susitikime dalyvavo visi minėti  profesoriai, taip pat Ričardas Rotomskis, Vida Kirvelienė, Laima Bloznelytė.  Taip įsiliejome į bendrus  fotodinaminės navikų terapijos krypties tyrimus. Galiausiai, atsirado bendros programos, bendri projektai, bendri straipsniai. Fotodinaminės navikų terapijos krypties tyrimai apėmė įvairius lygius – nuo molekulių, ląstelių, naviko iki organizmo. Manau, kad būtent tai ir lėmė šių mokslinių darbų vertę ir pripažinimą.

Dabar vertinu tai kaip vieną prasmingiausių savo mokslinės veiklos laikotarpių. Esu dėkinga likimui už turėtą galimybę dirbti su įvairių specialybių  iškiliausiais to laikotarpio mokslininkais. Mokėmės vieni iš kitų, dirbome daug. Bendras medikų, fizikų, biofizikų, biochemikų ir kitų specialybių mokslininkų darbas leido mokslinių tyrimų rezultatus priartinti prie klinikinės praktikos. Lietuvos onkologijos centre įkurta Lazerinės ir fotodinaminės navikų terapijos laboratorija buvo vienintelė Lietuvoje, tyrinėjanti naujų metodų piktybiniams navikams diagnozuoti ir gydyti pritaikymo galimybes. Įdiegta įprastinė, aplikacinė ir intraarterinė fotosensibilizacinė navikų diagnostika ir terapija vietiškai išplitusių odos, burnos ertmės ir burnaryklės navikams diagnozuoti ir gydyti. Pasiūlyta nauja metodika melanomai gydyti. Burnaryklės ir kitų  lokalizacijų navikams, esantiems randuose ir tarp randų, pritaikyta  intraaudininė fotodinaminė diagnostika buvo svarbi parenkant jiems adekvatų gydymą. Reikia pažymėti, kad Lietuva tuo metu buvo tarp penkių valstybių, kuriose  į klinikinius tyrimus buvo įtraukta daugiausia pacientų.

Šiandien Biomedicininės fizikos  laboratorijos mokslininkai siūlo naujus sprendimus vėžio diagnostikai ir gydymui, todėl norėčiau palinkėti glaudaus bendradarbiavimo tarp mokslininkų ir klinicistų, kas itin svarbu diegiant naujoves į kliniką.

Profesoriaus Ričardo Rotomskio išugdytai laboratorijos jaunajai kartai noriu palinkėti drąsos, fantazijos,  pasitikėjimo  savimi ir tikėjimo savo darbais ir mokslo pažanga. Mes, vyresnioji karta, jau dabar didžiuojamės Jūsų nuveiktais darbais. Ir galiausiai –  onkologai yra dėkingi artimų onkologijai specialybių mokslininkams ir jų pagalbininkams, kurie savo žiniomis, nenuilstamu darbu ir moksliniais tyrimais prisideda prie nuolatinės onkologijos mokslo pažangos.“