Nacionalinio vėžio instituto medicinos fizikai – pacientų gerovei

Lapkričio 7 dieną jau šešti metai minima Pasaulinė medicinos fizikų diena. Medicinos fizikai – tai nedidelė profesionalų bendruomenė, dirbanti medicinos srityje ir padedanti medicinos personalui suprasti, panaudoti fizikinius metodus medicinoje ir apsisaugoti nuo nematomo ir labai galingo fizikinio reiškinio – jonizuojančiosios spinduliuotės.

Tai specialistai, kurie gali teikti klinikines bei mokslines rekomendacijas diagnozuojant ligas bei gydant onkologinius pacientus, konsultuoti techninių, technologinių ir metodinių spindulinės medicinos taikymo galimybių medicininėje praktikoje klausimais.

Gydymo įstaigose medicinos fizikų veikla apima keturias pagrindines sritis: diagnostikos, spindulinės terapijos, branduolinės medicinos ir radiacinės saugos. Medicinos fizikų užduotis – visais galimais fizikiniais metodais, panaudojant turimas technologijas, užtikrinti, jog diagnostiniai vaizdai bei dozė spindulinių procedūrų metu būtų optimali, o medicinos personalas ir kiti lankytojai būtų apsaugoti nuo nereikalingos apšvitos.

Įgyvendinant šią koncepciją svarbiausią vaidmenį vaidina kokybės kontrolės procedūros, kurias atlieka medicinos fizikai. Nuolatiniai įrangos techninių parametrų matavimai ir kontrolė leidžia nustatyti, ar naudojama įranga  yra techniškai tvarkinga, o gaunama paciento diagnostinė-vaizdinė informacija  tinkama.

Medicinos fizikos sritis yra palyginti jauna. Jos evoliucija glaudžiai susijusi su technologine pažanga. Nenuostabu, kad Medicinos fizikų dienai pasirinktas lenkų ir prancūzų mokslininkės, radiologijos srities pradininkės ir Nobelio premijos laureatės Marijos Sklodovskos-Kiuri gimtadienis. Medicinos fizikos era prasidėjo tada, kai radioaktyvūs elementai buvo pasitelkti vėžiui gydyti ir pradėta ieškoti atsakymo kaip, taikant jonizuojančiąją spinduliuotę, sunaikinti vėžinius darinius, bet nepakenkti organizmui.

Lietuvoje pirmieji medicinos fizikai pradėjo dirbti didžiuosiuose onkologijos centruose Vilniuje ir Kaune pradėjus taikyti spindulinę terapiją, vėliau prie jų prisijungė Klaipėdos ir Šiaulių onkologijos ligoninės. Iš pradžių ligoniai gydyti įrenginiais, turinčiais ⁶⁰Co izotopą, kurie, tobulėjant technologijoms, buvo pakeisti linijiniais greitintuvais. Vėliau medicinos fizikai pradėjo kuruoti rentgeno diagnostikos ir branduolinės medicinos sritis. Dalis medicinos fizikų dirba radiacinės saugos srityje, kurios tikslas užtikrinti, kad turima įranga būtų naudojama saugiai, atitiktų tarptautinius radiacinės saugos reikalavimus bei Europos kokybės kontrolės standartus.

Lietuvoje medicinos fizikai šiuo metu rengiami tik Kauno technologijos universitete, kuriame kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu vykdoma magistro studijų programa „Medicinos fizika“. Ši programa yra tarptautinė, įtraukta į pasaulinės medicinos fizikų organizacijos (IOMP) pripažįstamų programų sąrašą, todėl kasmet sulaukia studentų ne tik iš Lietuvos bet ir iš užsienio šalių (Japonijos, Vokietijos, Turkijos, Indijos, Kanados, Serbijos, Sakartvelijos, Libano).

Šiuo metu Lietuvoje medicinos fizikais dirba daugiau kaip 60 diplomuotų specialistų, kuriuos vienija Medicinos fizikų draugija ir Lietuvos medicinos fizikų ir biomedicinos inžinierių asociacija, atstovaujanti Lietuvai tarptautinėse organizacijose. Medicinos fizikai nuolat kelia kvalifikaciją Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) organizuojamuose mokymuose, dalijasi savo patirtimi ir žiniomis mokslinėse konferencijose. Jau 13 metų Kauno technologijos universitete organizuojama Baltijos šalių medicinos fizikų konferencija „Medical physics in the Baltic states“, kurioje patirtimi dalijasi  medicinos fizikai iš viso Baltijos regiono ir kitų Europos šalių.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) medicinos fizikai atlieka rentgeno aparatų, kompiuterinių tomografų, magnetinio rezonanso tomografo, pavienių fotonų emisijos kompiuterinės tomografijos ir kt. įrangos kokybės testus, tikrina ir koreguoja dozimetrinius ir vaizdų kokybės parametrus naudodami įvairius fantomus. Medicinos fizikų vaidmuo labai reikšmingas optimizuojant dozes, gaunamas diagnostinių procedūrų metu.

Kiti NVI Medicinos fizikos skyriaus darbuotojai dirba spindulinės terapijos srityje. Onkologinių ligonių gydymas didelės energijos jonizuojančiąja spinduliuote yra vienas pagrindinių sudėtinio vėžio gydymo metodų. Vadovaujantis šiuolaikinės įrodymais pagrįstos medicinos reikalavimais, apie 50% onkologinių ligonių gydomi jonizuojančiąja spinduliuote bent kartą per savo ligos istoriją, o kai kurie ir kelis kartus. NVI įsigyti naujos kartos linijiniai greitintuvai užtikrina galimybę taikyti stereotaksinę radiochirurgiją ir stereotaksinę radioterapiją, kuri nuo įprastinės spindulinės terapijos skiriasi galimybe apšvitinti naviką biologiškai efektyvesne jonizuojančiosios spinduliuotės doze per ženkliai trumpesnį laiką. Pažangių technologijų diegimas siejamas su didėjančiu šioje srityje dirbančių aukštos kvalifikacijos medicinos fizikų poreikiu.