Pasirinkta taktika pasiteisino – maksimalus saugumas atitinka tarptautines rekomendacijas

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) karantino sąlygomis dirba jau ketvirtą savaitę. Medicinos personalo atsakingumas, operatyvumas bei vadovavimasis tarptautinėmis rekomendacijomis lėmė, kad iki šiol įstaigoje neužfiksuotas nė vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis. 

NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas, prof. Sonata Jarmalaitė pabrėžia, kad įstaiga nuo pirmos karantino dienos ėmėsi griežtų priemonių, kad užtikrintų pacientų saugumą. 

„Darbuotojai, grįžę iš kelionių ar turėję infekcinės ligos požymių, liko karantine. Kol atkeliavo sveikatos apsaugos ministerijos užsakyta asmens apsaugos priemonių siunta, ieškojome rėmėjų, galinčių padėti kritiniu metu. Esame jiems visiems dėkingi. Lygiagrečiai NVI specialistai, remdamiesi naujausia moksline literatūra bei tarptautinių organizacijų ir draugijų leidiniais, parengė rekomendacijas dėl sveikatos paslaugų teikimo onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams karantino laikotarpiu. Šių rekomendacijų laikomės NVI ir siekiame teikti ne tik kokybiškas vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugas, bet ir maksimaliai apsaugoti pacientus nuo SARS-CoV-2 viruso infekcijos, kuriai onkologiniai pacientai yra ypač jautrūs“, – kalbėjo profesorė.

Kaip pasakojo NVI Chemoterapijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė, didžiausi iššūkiai personalo laukė pirmąsias dienas paskelbus karantiną, kai dar nebuvo jokių rekomendacijų dėl COVID-19 sąlygomis onkologinių pacientų gydymo ir jų apsaugos vienu metu.

„Organizavome ir dirbome taip, kaip leido mūsų onkologinės žinios bei epidemiologų rekomendacijos. Ir kaip dabar galime vertinti, iki šiol neturint teigiamų COVID-19 atvejų skyriuje ar visame NVI, galime teigti, kad mūsų taktika, paremta epidemiologų rekomendacijomis, pasiteisina“, – įsitikinusi dr. Birutė Brasiūnienė.

Per kelias pirmas savaites praktiškai visos Pasaulio ir Europos tarptautinės vėžio organizacijos parengė savo rekomendacijas dėl priešvėžinio gydymo COVID-19 sąlygomis, išgrynintos rizikos grupės, kurias vertinant gydantis onkologas priima sprendimą dėl gydymo tęsimo ar saugaus jo nukėlimo termino. 

„Dar daugiau, kadangi visai neturime įrodymais grįstų žinių ypač COVID-19 teigiamų onkologinių pacientų stebėsenos, gydymo klinikinių tyrimų, nes nebuvo ir precedento, o tik pavienes Wuhano miesto medikų apžvalgas, visą informaciją sekame nuolat, kuri pildosi ir žinių daugėja. Reaguoja ir savo patirtimis dalinasi ne tik tarptautinės vėžio organizacijos, bet ir atskirų vėžio centrų onkologai: praeitą savaitę savo patirtimis dalijosi Prancūzijos, Australijos, Anglijos, Kanados onkologai, prieš porą dienų dar skaičiau Milano onkologų patirtis“, – kalbėjo dr. B. Brasiūnienė.

Jos teigimu, visos šios žinios yra labai svarbios šiuo metu – jos kaupiasi, o onkologai, savo ruožtu, yra nuolatinėje parengtyje laiku reaguoti į visas naujienas dėl NVI ligonių saugumo: „Didieji rezultatai, apžvalgos, išvados, žinoma, ateis žymiai vėliau, reikia laiko, ir neabejojame, kad pandemija gali pakoreguoti kai kuriuos priešvėžinio gydymo algoritmus, papildant rizikos grupėmis ar pan.“

Prancūzų rekomendacijos: onkologinių ligonių lankymosi ligoninėje trukmė turėtų būti minimali

NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė pateikia santrauką iš oficialių rekomendacijų, kaip apsaugoti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus nuo SARS-CoV-2 infekcijos, kurias parengė Prancūzijos sveikatos ministerijos sudaryta ekspertų grupė. Pilną tekstą rasite Lancet Oncology žurnale (https://www.thelancet.com/journals/lanonc/article/PIIS1470-2045(20)30204-7/fulltext ) 

Ekspertai, remdamiesi Wenhua Liang ir kolegų tyrimų, paskelbtu The Lancet Oncology, padarė išvadą, kad onkologinėmis ligomis sergantys pacientai turi padidintą riziką užsikrėsti SARS-CoV-2, be to jiems būdingos sunkesnės komplikacijos ir didesnė mirčių rizika. 

Saugant pacientus, onkologines ligas gydantys skyriai ar centrai turi imtis prevencinių veiksmų. Visų pirma, kiek įmanoma šiuose padaliniuose vengti sąlyčio su COVID-19 sergančiais pacientais. Chemoterapijos ir radioterapijos skyriai turi išlikti ne COVID-19 erdvėmis. Pacientų, sergančių COVID-19 vizitai į šias patalpas turi būti ribojami. Jei vis tik į skyrių patenka infekuoti pacientai, jie turėtų būti izoliuojami nuo onkologinių pacientų ir kuo skubiau perkeliami į specializuotus COVID-19 skyrius ar infekcines ligonines. 

Atsižvelgiant į onkologinėmis ligomis sergančių pacientų neatsparumą SARS-CoV-2 infekcijai, jų lankymosi ligoninėje trukmė turėtų būti minimali. Rekomenduojamos namuose teikiamos paslaugos – telemedicina, patikrinamieji ligos stebėsenos skambučiai, intraveninių vaistų pakeitimas tabletinės formos vaistais, intraveninius ir poodinius vaistų leidimas namuose. Chemoterapijos ir radioterapijos schemos modifikuojamos siekiant sumažinti vizitų į ligoninę dažnį (pvz., dozės išskirstymas kas 3 savaites, hipofrakcionuota radioterapija). Pacientams su lėtai progresuojančiu metastaziniu vėžiu gydytojo sprendimu galimos laikinos gydymo pertraukos. Stebėsenos vizitai vykdomi kas 2-3 mėn., vengiant dažno lankymosi ligoninėje.

Nežiūrint šių ribojimų, dalis vėžiu sergančių pacientų neišvengiamai turi atvykti į ligoninę sisteminiam chemoterapiniam ar radioterapiniam gydymui. Prieš vizitą slaugytojos telefonu turėtų įsitikinti, kad pacientui nepasireiškė COVID-19 infekcijai būdingi simptomai. Pacientus su COVID-19 simptomais būtina nukreipti į infekcines ligas gydančias įstaigas ar skyrius. Siekiant apsaugoti pacientus didelės chemoterapijos dienos stacionaro patalpos turi būti atskirtos širmomis ar užuolaidomis, išlaikomas mažiausias rekomenduojamas atstumas tarp pacientų. Tiek pacientams, tiek personalui būtina dėvėti apsaugines kaukes.

Pacientams be COVID-19 simptomų ar pasveikusiems nuo COVID-19, galima tęsti gydymą, trumpinant buvimą ligoninėje ir laikantis visų anksčiau minėtų rekomendacijų. Jei sveikatos paslaugų prieinamumas sumažėja dėl palatų perdavimo koronovirusu užkrėstų pacientų gydymo reikmėms arba jei infekcijos bei komplikacijų rizika gan didelė, hospitalizuojamus pacientus reikėtų atrinkti, atsižvelgiant į gydymo paslaugų svarbą. Atrankos kriterijai (gydančio gydytojo ar gydytojų komandos diskrecijoje): gydymo pobūdis/svarba, paciento amžius, tikėtina išgyvenimo trukmė, laikas nuo diagnozės nustatymo, simptomai. Infekcijos rizikoje esančioje ligoninėje rekomenduojama hospitalizuoti tik jaunesnius nei 60 m. amžiaus ligonius, tuomet kai tikėtina išgyvenamumo trukmė didesnė nei 5 m. Esant šiems kriterijams, pirmenybė teikiama aktyvaus gydymo tęsimui, palaikomajam gydymui ir pacientams su metastazavusia liga bei visais atvejais, kai gydymo nutraukimas keltų grėsmę gyvybei. Palaikomajam gydymui (skausmo, paliatyvi terapija, bakterinės infekcijos gydymas), pacientai nukreipiami į nespecializuotus ligoninės padalinius arba priežiūrai namuose. 

Apibendrinant, pacientams, sergantiems vėžiu, gresia ūmios ir sunkios COVID-19 komplikacijos. Pacientai, sergantys vėžiu, užsikrėtę koronavirusu, turi nutraukti sisteminį vėžio gydymą, kol bus išgydytas COVID-19. Jei būtina, pacientai turi būti gydomi nuo COVID-19 apsaugotuose (COVID-19-free) radioterapijos ar chemoterapijos skyriuose. Onkologine liga sergančių pacientų vizitai į vėžio klinikas turėtų būti retesni, prioritetą teikiant gydymui namuose. Situacijose, kai gydymo paslaugų prieinamumas suprastėja, priešvėžinis gydymas prioriteto tvarka teikiamas jaunesniems, geresnę išgyvenamumo prognozę turintiems pacientams, remiantis gydančio gydytojo sprendimu. Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai turėtų būti atidžiai stebimi, atsižvelgiant į jų padidintą imlumą SARS-CoV-2 infekcijai.