Pasaulinę kovos su vėžiu dieną – Lietuvos onkologijos apžvalga: iššūkiai laimėjimų netemdo

Šiemet dvidešimt pirmą kartą visas pasaulis mini kovos su vėžiu dieną. Pirmą kartą paminėta 2000 metais, pasauliui žengiant į naują tūkstantmetį, ši diena tapo simboline solidarumo su sergančiaisiais vėžiu bei judėjimo už progresą onkologijoje diena. 

Nacionalinis vėžio institutas (NVI), šiemet minintis savo veiklos 90–metį, jau tryliktą kartą ragino šalies medikus ir mokslininkus prisijungti prie viso pasaulio globalių pastangų kuo anksčiau nustatyti ir suvaldyti ligą, suteikti galimybę pacientui gyventi ilgai ir kokybiškai. Apie turimus diagnostinius ir gydymo įrankius, didžiausius iššūkius ir pasiekimus ir buvo kalbėta vasario 4–ąją surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje.

Vėžio diagnozė nebėra nuosprendis

Europoje gyvena apie dešimtadalis pasaulio populiacijos, tačiau Europoje diagnozuojama ketvirtadalis pasaulio vėžio atvejų ir penktadalis pasaulio mirčių nuo vėžio. Nepaisant to, šiuos metus Lietuva pradeda su nauja Europos kovos su vėžiu programa, apimančią platų spektrą veiksmų – nuo vėžio prevencijos iki inovatyvaus, tolygiai visoje Europoje prieinamo gydymo. Kaip pastebi NVI vadovė, Lietuvos onkologų draugijos (LOD) valdybos pirmininkė prof. Sonata Jarmalaitė, dėl efektyvios prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir inovatyvaus gydymo mirtingumą nuo vėžio galime sumažinti ir pailginti sveiko gyvenimo metus visoje Europoje. 

„Lietuvoje apie 110 tūkstančių žmonių gyvena su vėžio diagnoze, net trečdalis su šia diagnoze išgyvena 10 metų ir ilgiau. O štai 2007 metais susirgus vėžiu 10 metų išgyvendavo tik penktadalis lietuvių“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prof. S. Jarmalaitė.

2015 m. Lietuvoje vėžio diagnozę išgirdo 17,7 tūkst. žmonių, mirė – virš  8 tūkst žmonių. Sergamumo vėžiu rodikliai Lietuvoje turi didėjimo tendenciją, tačiau po 0,8 proc. kasmet mažėjantis mirtingumas nuo vėžio ir ilgėjantis išgyvenamumas susirgus parodo, kad vėžio diagnozė nebėra nuosprendis. Tačiau, NVI vadovė pabrėžia, kad jei lyginame Lietuvos rodiklius su kitomis pasaulio ir Europos šalimis, pasitempti tikrai turime kur.

„Lietuva garsėja bene trumpiausia tikėtino gyvenimo trukme Europoje, prasčiausiais išvengto mirtingumo rodikliais, prastais penkerių metų išgyvenamumo rodikliais sergant krūties, gimdos kaklelio, plaučių ir kitų lokalizacijų navikais. Lietuvoje 5-erių metų susirgus krūties vėžiu išgyvenamumo rodiklis nuo 2000 metų padidėjo beveik 10 proc. ir 2015 m. siekė 77 proc., tačiau ir toliau išlieka vienas prastesnių Europoje. Nors mamografinės patikros programa Lietuvoje vykdoma jau daugiau nei 15 metų, vis dar didelis procentas krūties vėžio atvejų nustatomas per vėlai – net trečdalis visų naujų krūties vėžio atvejų diagnozuojami pažengusių stadijų”, – statistika dalijosi profesorė.

Lietuvoje pastaruoju metu apie 10 proc. pagerėjo išgyvenamumo sergant skrandžio, gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos  vėžiu bei odos melanoma rodikliai. Įvertinus blogos prognozės navikus (kepenų, kasos, plaučių vėžys) išgyvenamumo rodiklio padidėjimas Lietuvoje buvo iki 1 proc. Ženkliausiai pagerėjo prostatos vėžio išgyvenamumo rodikliai – beveik 20 proc., ir  5-erių metų išgyvenamumas sergant prostatos vėžiu šiuo metu siekia net 94 proc. Tai puiki sėkmingai veikiančios prevencijos programos ir nuolat tobulėjančios diagnostikos bei gydymo efektyvumo iliustracija.

„Išgyvenamumo rodikliai gerėja dėl ankstyvos vėžio diagnostikos, kuriai praėję karantino metai nebuvo palankūs. Diagnostikos ir gydymo technologijų inovacijos, gerėjantis personalizuotos medicinos prieinamumas lemia gerėjančius išgyvenamumo rodiklius. 

Pandeminiai metai taip pat prisidėjo prie prastesnės statistikos – remiantis preliminariais Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, 2020 m., lyginant su 2019 m., 3 proc. mažiau navikų buvo nustatyta ankstyvų stadijų, daugėjo vėlyvųjų stadijų navikų.   

Personalizuotas požiūris į pacientą

LSMU Medicinos fakulteto Onkologijos instituto ir LSMUL Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė pabrėžė, kad onkologijos mokslas sparčiai vystosi į priekį. Mokslininkų žinios gilėja, o gydytojų supratimas apie onkologinę ligą keičiasi. 

„Onkologinės ligos  pradžią, progresavimą ir metastazavimą nulemia ląstelėje vykstantys genetiniai pokyčiai, todėl kiekvieno paciento organizme vėžys yra unikalus. Mokslininkai, atlikę  vėžio genomo tyrimus, ieško taikinių, kuriems blokuoti kuriami nauji vaistai. Lietuvoje jau dabar klinikinėje praktikoje kai kurių onkologinių ligų gydymas parenkamas atsižvelgiant į nustatytus biologinius žymenis ir pacientų audinių mėginiuose aptinkamas mutacijas. Per pastaruosius kelerius metus išaugo molekulinių tyrimų galimybės, atsirado nemažai kompensuojamųjų inovatyvių vaistų. Kompleksiniame onkologinio paciento gydyme savo vertės nepraranda tradiciniai metodai – spindulinė terapija, chemoterapija, hormoninis gydymas, tačiau judame nuo vieno tipo vaistų konkrečiai ligai gydyti į personalizuotą mediciną“, – kalbėjo prof. E. Juozaitytė.

Personalizuota medicina – tai įrodymais grįsta, į konkretų pacientą orientuota medicina. 

„Žinome, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, kiekvieno paciento vėžys – taip pat unikalus. Onkologinė liga neatsiranda staiga, ji vystosi palaipsniui. Susiduriame su naujais iššūkiais, naujomis žiniomis. Biologijos mokslo pažanga, įvairūs molekuliniai genetiniai ištyrimo metodai, naujos kartos genų sekoskaita sudaro galimybes surasti jau patologinę grandį konkretaus paciento vėžio patogenezėje. Atsiranda supratimas, kokie veiksniai molekuliniame lygmenyje nulemia ligos atsiradimą“, – aiškino Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė.

Labai daug vilčių teikia „Žaliųjų koridorių projektas“

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas įsitikinęs, kad „perkrauti“ savo seną mąstymą turi ne tik specialistai. 

„Visi pasiekimai leidžia mums visiškai kitaip  pažiūrėti į ligos gydymą. Šiandien Lietuvoje kaip viena iš prioritetinių veiklų būtų atrankinių patikros programų vystymas. Kiekvienais metais vis atsiranda kitokių niuansų programų vykdyme, visgi norėtųsi turėti geresnį jų vykdymo rezultatą. PSO nuomone, ir kitų šalių pavyzdžiai, pavyzdžiui Suomijos, įrodo, kad dėl prevencinių programų įdiegimo ir jų aktyvaus vykdymo galime išvengti tam tikrų onkologinių ligų, pavyzdžiui gimdos kaklelio vėžio – 100 proc. Be abejo, šiuo atveju, panaudojant vakcinaciją.  Galime sumažinti plaučių, stemplės, galvos ir kaklo srities vėžio naujų atvejų skaičių. Galime nustatyti profilaktinę patikrą žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms“, – kalbėjo A. Česas, pridurdamas, kad labai svarbu imtis ne vienos darbo krypties, kuri padėtų mums ne tik anksti diagnozuoti pacientus, bet ir taikyti individualizuotą ir efektyvų gydymą, bet ir toliau jį stebėti. 

Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas neneigė, kad pandemija pridarė daug žalos, kurios padarinius pajusime šiek tiek vėliau. Visgi praeiti metai ypatingi ir bendrais darbais, kurie suvienijo Lietuvos onkologines įstaigas. Vienas tokių pavyzdžių – „Žaliųjų koridorių projektas“.

„Klaipėdos universitetinė ligoninė su partneriais – VUL Santaros klinikomis, Nacionaliniu vėžio institutu, Kauno klinikomis, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėmis, inicijavo „Žaliųjų koridorių projektą“, kuris gavo finansavimą iš ES. Šis projektas įgalina mūsų kasdieninę veiklą padaryti daug efektyvesnę ir geresnę, įdegiant į mūsų klinikas atvejų vadybininkus.  Pilotinis projektas truks 2 metus.  Kaip tai turėtų vykti? Jeigu šeimos gydytojas įtaria onkologinę ligą, neretai užtrunka paciento patekimas pas specialistą. Atvejo vadybininkas kaip tik ir organizuos ne tik to paciento greitesnį ištyrimą, bet ir ves pacientą iki reikalingo specialisto, daugiadalykės komandos aptarimo. Atvejo vadyba padės praeiti šį dabar ilgiau užtrunkantį paciento kelią dėl tam tikrų ribojimų ir kliuvinių“, – įsitikinęs A. Česas.

Lietuva šioje kovoje ne viena

Europos Parlamento narys Juozas Olekas konferencijos metu atkreipė dėmesį, kad jau turime visas galimybes iš esmės užkirsti kelią vėžiniams susirgimams, laiku juos diagnozuoti, padėti šiuolaikinėmis technologijomis ir sugrąžinti gyvenimo kokybę. Jo teigimu, labai svarbu ne tik sėkmingai pabaigti gydymą, bet labai atsakingai žiūrėti į paciento tolimesnį gyvenimą. 

J. Olekas informavo, kad Europos Parlamente aiškiai suformuluota kryptis – kova prieš vėžį, yra ir patvirtinta programos strategija. Tai, jo manymu, teisinga kryptis. 

„Tačiau gydymas paliktas šalių atsakomybei. Galbūt reikėtų keisti šią nuostatą? Štai, galėtų atsirasti europiniai skiepai. Tada nereikėtų Lietuvos Seime komentuoti skiepus, ginčytis dėl jų būtinumo. Kad ir skiepai nuo žmogaus papilomos viruso, kurie padėtų suvaldyti gimdos kaklelio vėžio problemą. Juk aiškiai pasakyta – 40 proc. vėžio gali būti užkardyta. Jei pakeisime mitybą, gyvensenos įpročius, pridėsime geresnę ankstyvą diagnostiką, tikrai turėsime geresnius vėžio statistinius duomenis. Būtina turėti lygias galimybes visų ES šalių piliečiams“, – pabrėžė vienas konferencijos pranešėjų.

Gydytojai – it antrieji tėvai

Savo asmenine patirtimi konferencijoje pasidalino ir pirmosios Vyriausybės pramonės ministras prof. Rimvydas Jasinavičius, kuris, kaip pats šypsosi, gali švęsti du gimtadienius.

„Labai svarbu nustatyti laiku onkologinius pakitimus. Man prieš 20 metų visiškai netikėtai buvo nustatyti pakitimai. Dėl hipertenzinės krizės atrasti inksto pakitimai, tada tuometiniame Onkologijos centre nustatė pakitimus kepenyse, o po – ir žarnyne. Specialistai nutarė operuoti. Esu dėkingas visiems mane gydžiusiems medikams, nes praėjus 20 metų, galiu pasakyti, kad turiu antrą gimimo datą, mano antrieji tėvai – operavę chirurgai ir visi mane gydę specialistai“, – atviravo profesorius.

Pašnekovas džiaugėsi dar anuomet turėjęs asmeninį atvejo vadybininką – savo žmoną Marytę Jasinavičienę, kuri nuo pat pradžios nuoširdžiai prižiūrėjo, ir padėjo įveikti ligą. 

„Kiekviena liga turi savo pirminę priežastį, gydymas – tai jau kova su pasekmėmis. Pirmiausiai mes turime skirti dėmesį profilaktikai, o tai apima ir priežasčių naikinimą. Be jau minėtos sveikos mitybos ir judėjimo, pagrindinė daugelio ligų priežastis – stresas gyvenimo kelyje, gyvenimo būde, profesinėje veikloje. Jeigu mes sumažintume stresą visose srityse, suteiktume labai didelę pagalbą visiems žmonėms“, – įsitikinęs prof. R. Jasinavičius.