Onkologų klube aptarti racionalūs sprendimai ir pristatytas projektas, leisiantis pagerinti gydymo prieinamumą

Lapkričio 26 d. įvykusioje  Onkologų klubo apvalaus stalo diskusijoje kalbėta apie vieną iš aktualiausių onkologijos problemų – kaip pagerinti naujausių vaistų prieinamumą Lietuvos pacientams. Per nuotolį susijungė LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, Nacionalinio vėžio instituto direktorė prof. Sonata Jarmalaitė, VLK direktorius Gintaras Kacevičius, SAM viceministras  Aurimas Pečkauskas, Lietuvos chemoterapeutų draugijos primininkas Alvydas Česas, onkologai, IFPA direktorė Agnė Gaižauskienė, POLA direktorė Neringa Čiakienė, farmacinių įmonių atstovai.

„Akivaizdu, jog personalizuotos medicinos atėjimas į onkologiją – lūžis vėžio gydyme. Lygindami dabartinę kasdieninę klinikinę praktiką galime aiškiai pasakyti, jog anksčiau neišsiversdavome be patologo, radiologo, tai šiuo metu preciziška diagnostika ir šiuolaikinis gydymo planavimas neįmanomas be genetiko konsultacijos ir genetinio naviko ištyrimo. Po genetinės naviko analizės pacientai skirstomi į grupes pagal molekulinį naviko profilį – naviko subtipus. Personalizuotos medicinos vaistai nusitaiko į konkretų molekulinį pokytį, kurių navikuose gan gausu. Gal todėl pasaulyje personalizuotos medicinos medelis pirmiausia ir diegiamas onkologijoje“, – pasakė prof. Sonata Jarmalaitė.

Pasak prof. S. Jarmalaitės, individualizuotą gydymą taikydami matome konkrečią naudą – geresnį gydymo efektyvumą, trumpesnę hospitalizaciją, pacientai patiria mažiau šalutinių reiškinių. „Personalizuotos medicinos taikymui būtina sukurti naują infrastruktūrą, auginti medikų kompetenciją, prisiimti didesnius kaštus, sukurti teisinį reguliavimą. Šalių patirtys aiškiai rodo koreliaciją tarp gydymo naujovių prieinamumo ir išgyvenamumo rodiklių. Personalizuotos medicinos terminas Lietuvoje tikrai ne naujovė, mes ją turime ir taikome, tačiau aiškiai matydami mūsų pacientų poreikius ir išsakydami jų lūkesčius, siūlome modelį, kaip personalizuotos medicinos vaistai galėtų greičiau ateiti į klinikinę praktiką ir būti naudojami plačiau. Olandijos, šalies, kuri ženkliai lenkia mūsų šalį daugeliu visuomenės sveikatos rodiklių, modelis numato, jog 16 savaičių gydymą kompensuoja gamintojas,  tada, jei yra atsakas į gydymą, pacientas toliau gydomas inovatyviais vaistais, kuriuos finansuoja valstybė. Vykdant DRUP projektą 34 proc. jame dalyvavusių pacientų turėjo atsaką į gydymą ir tai pacientai, kuriems viso įprastos gydymo galimybės buvo išnaudotos“, – pasakė prof. S. Jarmalaitė.

Dr. Edita Baltruškevičienė, pristatydama DRUP projektą papasakojo, kaip Olandijoje vystėsi personalizuota medicina ir kaip patys tyrėjai sumanė modelį, leidžiantį priartinti inovatyvią terapiją prie pacientų, ir organizavo projekto pristatymą.

„Net Olandija susiduria su sunkumais, kurie neleidžia gydytojui iš karto paskirti pacientams inovatyvų gydymą. Labai svarbu, kad vykdant projektą kaupiama visapusiška informacija apie vaistą. Pagrindinis tikslas – sukaupti kuo daugiau duomenų apie vaisto efektyvumą. Tarptautinė platforma DRUP International jungia panašaus pobūdžio tyrimus. Tad Lietuvoje, siekdami turėti galimybę mūsų pacientams skirti personalizuotus vaistus, inicijuojame nacionalinį klinikinį tyrimą. Bendradarbiaudami su privačiu kapitalu, esame išsikėlę tikslą sukurti personalizuotos medicinos modelį Lietuvoje“, – kalbėjo dr. Edita Baltruškevičienė.

Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas padėkojo projekto iniciatoriams ir pabrėžė, jog POLA atliktos apklausos duomenimis, 60–70 proc. Lietuvos pacientų jau gerai žino taikinių terapijos atnešamą naudą. „Pirmiausia reikėtų ir daug VVKT įsitraukimo. Tikrai tikiu, jog ta 16 savaičių terapija, kurią suteiks farmacinės įmonės, duos gerą terapinį efektą, kad leistų personalizuotos medicinos komisijai (MDK) prašyti valstybės toliau finansuoti gydymą“, – pasakė A. Česas.

Dėkodama už gerą iniciatyvą, LR Seimo narė J. Sejonienė pritarė privačių kompanijų ir valstybės bendradarbiavimui. „Beveik 2 mln. eurų kainuos valstybei šio projekto vykdymas. SAM reikėtų nedelsiant kurti darbo grupę, kad darbas eitųsi sparčiai ir sklandžiai“, – pasakė J. Sejonienė.

Sveikatos apsaugos viceministrui Aurimui Pečkauskui labai patiko šio projekto įžvalgos. „Turime puikų projektą, kurį galėtume pasitvirtinti, kviečiu visas reikalingas grandis įsitraukti. Ar nenorėtų VVKT  talkinti gerinant viso projekto dizainą? Iš tiesų šiuo metu turime problemų su sveikatos technologijų vertinimu. Europos kontekste mažas vaistų prieinamumas, todėl raginu išnaudoti galimybę pagerinti šį rodiklį. Dar kartą sveikinu iniciatorius“, – pasakė viceministrtas A. Pečkauskas.

Kad vykdydami šį projektą neišsiversime be sveikatos politikų pagalbos, pritarė dr. Birutė Brasiūnienė. „Turime daug pavyzdžių, kai ligonis pats nutaria perkti brangius vaistus, bet miršta, jų nesulaukęs. Iš tiesų, šią iniciatyvą pavadinčiau nauju personalizuotos medicinos etapu. Esame pasiruošę pereiti  prie genomikos MDK. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad su šiuo projektu susijusi ir edukacija, turime 6 vėžio gydymo centrus Lietuvoje. Juk reikia pagalvoti ir apie šio modelio prieinamumo visiems regionams“, – kalbėjo dr. B. Brasiūnienė.

Jau ne pirmą kartą Onkologų klube dalyvaujantis  VLK direktorius Gintaras Kacevičius sveikindamas onkologų keliamus poreikius, priminė, jog lygindamiesi su turtingomis Europos šalimis turime gerai numatyti, kur turime pasistengti. „Olandijoje 3 kartus didesnė sveikatos apsaugos biudžeto dalis, tenkanti vienam šios šalies gyventojui. Tik derindami poreikius ir galimybes  Lietuvoje padarysime pažangą.  Nuoširdžiai linkiu projektui sėkmės“, – pasakė G. Kacevičius.