NVI atstovai kritikuoja jungimo prie Santaros klinikų planus: geriau nebus

Nacionalinį vėžio institutą (NVI) prijungus prie „didžiojo brolio“ geriau nebus, kalbėdamas apie Seimo komiteto svarstymus šią įstaigą integruoti į Santaros klinikas sako instituto Gydymo tarybos pirmininkas dr. Mantas Trakymas.

Diskusija su NVI bendruomene neišsivystė

"Kovo 8 d. – jau praėjo mėnuo – man iškilo egzistencinis, visuomeninis, nacionalinis klausimas: kas čia vyksta? Seimo Sveikatos reikalų komitetą pakvietėm suteikti informacijos apie pertvarkas ir padiskutuoti apie NVI perspektyvas. Juk kai nevyksta viešos diskusijos valstybėje, su ta valstybe jau kažkas yra negerai. Tačiau ir šį sykį diskusija neišsivystė, pasipylė lavina tendencingai iš konteksto išimtos informacijos apie NVI.

Per tą mėnesį, kovo 23 d. Nacionalinis vėžio institutas, Vilniaus universitetas ir VUL Santaros klinikos pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomas bendradarbiavimas siekiant kartu spręsti su onkologinių pacientų interesais ir onkologijos mokslo bei mokymo vystymusi susijusius klausimus. Drauge sieksime ir Visapusiškos vėžio priežiūros tinklo sukūrimo (Comprehensive Cancer Network), sertifikato, kurį suteikia Europos vėžio institutų organizacija (angl.OECI, Organisation of European Cancer Institutes)

NVI – tai per visą Nepriklausomybės laikotarpį vėžio srities lyderis Lietuvoje, vienintelė Europos vėžio institutų organizacijos akredituota kaip onkologines paslaugas teikianti bei mokslinius tyrimus atliekanti įstaiga, kuri atitinka visus onkologijos srities institutų europinius standartus ir nuo 2013 m. tris kartus audituota ir reakredituota. Visada audito išvadose yra stebimas ženklus progresas, kadangi ši akreditacija būtent ir skatina tobulėti, atskleidžia silpnąsias vietas, kurias stengiamės ištaisyti. Šios organizacijos veikloje NVI aktyviai dalyvauja nuo 2008 m.

Niekaip negaliu suprasti, kaip tarptautinės organizacijos aukščiausiai vertinama įstaiga anot SRK, SAM, SK staiga tapo blogiausia įstaiga Lietuvoje, kurią reikia gelbėti. Vėl kyla klausimas, nuo ko ją gelbėti? Nuo pacientų, darbuotojų ir dar kažko, juos paprasčiausiai atskiriant ir prijungiant prie "didžiojo brolio" remiantis vadybiniu ir ekonominiu aspektu? Tokie "gelbėjimo" scenarijai pastaruoju metu nėra labai teigiamai vertinami!  Nejučiom peršasi keistos paralelės – tiek istorinės, tiek ir šiandien tebesitęsiančios spec. operacijos...", – antradienį BNS įvykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo dr. M. Trakymas.

„Yra labai paprasta galvoti, kad yra vienas didysis brolis Santaros klinika, kur yra labai daug prisijungusių mažesnių klinikų ir sakyt, kad ekonomiškai ir vadybiškai dideliam kolektyve bus labai gerai. Bet pagal Europoje ir pasaulyje atliktus tyrimus optimaliausias ligoninės dydis yra 200-300 lovų, daugiau nei 600 lovų – ekonomiškai nieko gero nebėra. NVI šiuo metu turi truputį daugiau nei 200 lovų ir yra optimalaus dydžio organizacija, kuri gali teikti kokybiškas paslaugas“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo dr. M. Trakymas.

„Gali būti, kad, jei mes patenkam į didesnio brolio glėbį, onkologiniams pacientams, kuriems taikomas labai specifinis gydymas, tai nebus pats geriausias sprendimas“, – pažymėjo jis.

Sujungti dvi įstaigas Vyriausybei kovo 22 dieną pasiūlė Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Anot dr. M. Trakymo, pamąstymai įstaigas sujungti skamba keistokai.

Komiteto nariai Vyriausybei siūlo Nacionalinio vėžio instituto turimą infrastruktūrą ir išteklius integruoti į Santaros klinikų struktūrą, o klinikų ir instituto pastatus sujungti bendru koridoriumi ar galerija.

Pristatydami projektą parlamentarai teigė, jog pacientų skaičius institute kasmet mažėja, o nedarant jokių pertvarkų, tikėtina, kad jų srautus dar labiau sumažins Santaros klinikų statomas Pažangios terapijos centras. Jie taip pat tvirtina, kad keisti dabartinę tvarką verčia aplinkybės.

„Virškinimo trakto ligų operacijų mes Lietuvoje atliekame bene daugiausiai. Labai keista, kai išgirstame tokius pasiūlymus, jog turėtume būti prijungti prie minėto „didžiojo brolio“, kuris galbūt ne visada yra tas „didysis brolis“, tų operacijų mes tikrai atliekame daugiau negu jie. Atliekame labai sudėtingas, trunkančias 10-12 valandų rezekcines veido-žandikaulių operacijas. Esame vienintelis centras Rytų Lietuvoje, kur atliekamos stemplės operacijos su storosios žarnos implantais. Atitinkame visus Europos vertinimo kriterijus - tiek klinikos, tiek mokslo“, – sakė NVI Mokslo tarybos pirmininkės pavaduotojas doc. dr. Audrius Dulskas.

Doc. dr. A. Dulskas sakė, jog pagrindinis vėžio gydymo kokybės kriterijus turėtų būti geresnis onkologinių pacientų išgyvenamumas ir gyvenimo kokybė. „Esame tiek klinika, tiek mokslas, yra viskas labai šalia, galime atlikti klinikinius tyrimus, kurių nauda tiesioginė pacientui. Per praėjusius metus 5 klinikinių tyrimų naujoves įdiegėme į praktiką – viso to tikslas, pagerinti mūsų pacientų gyvenimo kokybę. Prisidėčiau prie nuomonės – kam griauti tai, kas gerai funkcionuoja ir ką pripažįsta Europa. Juk prijungti prie Santaros klinikų, neteksime ir europinio sertifikato, kurį turime nuo 2013 m.“, – sakė doc. dr. A. Dulskas.

"Taigi  planuojant bet kokį destrukcinį veiksmą, labai prašau diskutuoti su visom pusėm, ekspertais, vėžį gydančiais specialistais. Kol kas nei viena buldozerinė pertvarka nuleista iš viršaus nėra davusi gero galutinio rezultato, dažniausiai po to viską reikia gaivinti arba taisyti, ypač dabar, kai Europa kviečia šalis nares steigti tokius vėžio centrus su klinika ir mokslo laboratorijomis, koks jau seniai yra NVI", – pasakė dr. M. Trakymas.

Nuolat tobulėjančiame OECI akredituotame institute gydomi sunkiausiomis piktybinėmis ligomis sergantys pacientai, daugelio lokalizacijų vėžio gydymo rezultatai atitinka geriausių pasaulio vėžį gydančių įstaigų rezultatus, turime Lietuvoje centrą, į kurį gali kreiptis regioninėse ligoninėse ir centruose dėl užleisto vėžio nebegydomi pacientai, taip pat gali visada kreiptis ir kreipiasi antros nuomonės ieškantys pacientai.  

„Suprastės gydymo kokybė“

Savo ruožtu, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė pažymėjo, jog įstaigas sujungus gali suprastėti teikiamų paslaugų kokybė.

„Pacientų srautas yra išaugęs ir išties jau yra didžiulių iššūkių, kaip kovoti su dabartinėmis problemomis ir pasirinkus šiandien momentą tokiai reorganizacijai mes bijom, kad suprastės gydymo kokybė“, – kalbėjo ji.

Pasak POLA direktorės, visiems suprantama, kad permainos įstaigos teisinėje ir organizacinėje struktūroje reiškia, kad dalis įstaigos resursų bus nukreipiama ne tipinei veiklai, o su reorganizacija susijusiems procesams. „Iš pacientų girdime, kad eilės onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui pastaruoju metu yra išaugusios. Europos statistinėse suvestinėse Lietuva yra apačioje tiek pagal paslaugų prieinamumą, tiek pagal pacientų išgyvenamumą. Mums, kaip pacientams atstovaujančiai organizacijai, svarbu žinoti, kaip bus užtikrinama, kad tiek proceso metu, tiek įvykus apjungimui, nenukentėtų nei sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, nei į mokslą orientuota veikla, o kaip tik, kaip šiuo metu žadama, augtų. Noriu pastebėti, kad onkologiniams pacientams labai svarbus paslaugų kompleksiškumas,“ – kalbėjo N. Čiakienė.

„Jeigu mes jungsime į bendrą sistemą, ko gero, prarasime kokybę, o šito kaip tik ir nereikėtų“, – direktorei antrino Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas prof. dr. Ričardas Rotomskis.

"Esu fizikas, bet jau beveik 20 m. dirbu drauge su onkologais. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kaip vertinant sitiuaciją bendrame kontekste pabrėžiamas atskirybės įjungimas į visumą. Paprastas pavyzdys: ir žmonės, ir kupranugariai turi dvi akis, dvi ausis, vieną burną ir vieną nosį. Bet jeigu pasakysiu, kad mums tinka vienodas maistas, tikrai su manimi nesutikstie. Todėl SAM noras prilyginti onkologinį pacientą visiems kitiems nėra tinkamas. Onkologiniai ligoniai nėra tokie patys kaip kiti. Visa praktika tiek Europoje, tiek Lietuvoje rodo, kad vėžiniai susirgimai yra labai specifiniai. Tai liga, kuri kaip ir iškrenta iš bendro gydymo konteksto, kadangi reikalauja daug daugiau kitų poveikio priemonių. Reikalingas radioaktyvumas, gamaterapija, švitinimai ir įvairūs kiti metodai, kurie nelabai naudojami kitoms ligoms gydyti. Tai specifinis susirgimas, kuris išgydžius stebimas ne vienerius metus, siekiant laiku pastebėti ligos atkrytį, atsinaujinimą. Jungti į bendrą ligonių srautą gal ekonomiškai ir naudugniau, tačiau žiūrint iš žmogiškosios, gydymo ir teikiamų paslaugų pozicijų, tai ne ta grupė žmonių, kuri turi būti įjungta į bendrą sistemą. Taip ir įvyko daugelyje šalių ir Lietuvoje - turime Nacionalinį vėžio institutą ir neturime kitoms ligoms dedikuotų institutų", – kalbėjo prof. R. Rotomskis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS yra sakęs pritariantis Seimo komiteto pozicijai, tačiau pirmiausia, anot jo, reikėtų išspręsti Nacionalinio vėžio instituto valdymo klausimą. Nuolatinio Vėžio instituto direktoriaus konkursą norima skelbti tuomet, kai ministerija su mokslo atstovais turės lygias teises valdant šią įstaigą. Šiuo metu NVI laikinai vadovauja dr. Ernestas Janulionis.

Kaip teigė dr. M. Trakymas, kovo pradžioje Sveikatos reikalų komiteto išeinamojo posėdžio metu parlamentarams buvo pristatytas NVI darbas, aptartos galimos vėžio gydymo perspektyvos.

„Gaila, kad diskusija neišsivystė. Buvo pateikta labai daug informacijos pakankamai tendencingai, kuri kiek suglumino visą NVI bendruomenę, nes ilgą laiką mes galvojo, jog esame viena iš pirmaujančių vėžio srities įstaigų Lietuvoje, tačiau išklausius pranešimus susidarė kitoks įspūdis“, – sakė jis.

Ministras: NVI rezultatai prastėja

A. Dulkys BNS teigė, jog posėdžio metu buvo aptarta problematika, komplikacijos. Pasak jo, NVI darbo rezultatai prastėja.

„Man atrodo, kad visi bando užbėgti už akių. Paskutinis dalykas, kuris įvyko tai buvo Seimo komiteto posėdis išvažiuojamasis ir jame buvo detaliai aptarta problematika. Kalbama apie komplikacijas, darbo kokybę, lyginant su kitomis įstaigomis ir jose 3-4 kartus rezultatai yra geresni“, – BNS antradienį sakė ministras.

„Dabar, mano nuomone, yra nenormalu, nes kada 95 proc. finansavimo eina iš sveikatos apsaugos sistemos išteklių, o visas valdymo modelis yra tik akademinio pasaulio, tai aš manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl nukenčia klinikinio darbo kokybė, nes jeigu lyginiesi tik su savimi, tai atrodo, kad viskas gerai“, – kalbėjo jis.

Praėjusių metų gruodį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektui, pagal kurį NVI dalininkėmis bus ši bei Sveikatos apsaugos ministerija, ir iki tol įgyvendinusios valstybės, kaip instituto savininkės, funkcijas. Tuomet taip pat numatyta galimybė dalininku tapti ir Vilniaus universitetui.

„Tiesiog Vyriausybės lygmenyje bus pirmieji žingsniai, kuriuos turėsime padaryt. Tai susitarti dėl institucijos valdymo, susitarti kas sudaro kokią komisiją ir organizuoti naujo nuolatinio vadovo klausimą, o visi kiti dalykai (...) yra tolimesni veiksmai“, – teigė A. Dulkys.

Vilniuje įsikūręs Nacionalinis vėžio institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kur taip pat gydomi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės. Institute dirba apie tūkstantį darbuotojų.

Politikai ne kartą yra svarstę galimybę jungti šį institutą su Santaros klinikomis, keisti jo pavaldumą, tačiau sprendimai sulaukdavo didelio pasipriešinimo. NVI vietoj Vilniaus universiteto Onkologijos instituto buvo įsteigtas 2014 metais Seimui priėmus specialų įstatymą.

Teksto autoriai: Paulius Perminas, BNS  ir NVI

Nuotraukų autorius: Žygimantas Gedvila, BNS.