Konferenciją “Moterų sveikata – ką galime šiandien?” pasveikino LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen

Pasitinkant Motinos dieną Nacionalinis vėžio institutas su partneriais – Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, Lietuvos šeimos gydytojų profesine sąjunga, Nacionaline krūties ligų asociacija – pakvietė plačią medikų bendruomenę į mokslinę praktinę konferenciją “Moters sveikata – ką galime šiandien?”

“Šiuolaikinis vėžio gydymas dažnai peržengia tradicinės onkologijos rėmus – tais sėkmingais atvejais, kai pacientės pasveiksta ar ilgalaikei remisijai tęsiantis ne vienerius metus grįžta į įprasto gyvenimo ritmą, taip pat taikant sudėtinio vėžio gydymo etapus, joms iškyla daug papildomų klausimų. Ar galima planuoti šeimą? Kaip įveikti šalutinius priešvėžinio gydymo – tiek medikamentinio, tiek spindulinio – komplikacijas? Kaip atstatyti prarastą krūtį ir susidoroti su antsvorio problema? Kokios socialinės pagalbos galiu tikėtis iš valstybės? Ar gali vėžio riziką didinančius genų pakitimus paveldėti dukros? Kas naujo šiuolaikinėje medikamentinės vėžio terapijos srityje, kur dėl mokslo pažangos sukurti vaistai ateina į klinikinę praktiką ir ilgina pacientų gyvenimus dešimtmečiais? Mes, onkologai, pakvietėme kolegas pasidalyti klinikine patirtimi su konferencijos dalyviais – dideliu būriu (beveik 300 dalyvių) šeimos gydytojų, kitų specialybių gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, radiologijos technologų, kineziterapeutų, akušerių”, – sako viena iš konferencijos organizatorių doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

Pasak doc. dr. B. Brasiūnienės, tai tik nedidelė dalis klausimų, apie kuriuos kalbėjo konferencijos lektoriai. “Dėkojame kitų įstaigų kolegoms – VUL Santaros klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės – prisijungusiems su savo klinikinėmis patirtimis, įžvalgomis, tikimės ir ateityje jungtinėmis pajėgomis – šį kartą buvo 26 lektoriai – organizuoti mokslinius praktinius renginius bendrosios praktikos gydytojams, kurie stebi pacientus po specifinio priešvėžinio gydymo etapų”, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė.

Konferenciją sveikino ir moterų lyderystę akcentavo Seimo Pirmininkė

Sveikinimo laišką konferencijai atsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen.

“Šiandien jūs nagrinėsite labai svarbią temą – ką galima padaryti dėl moters sveikatos, kad ir susirgus sunkiomis ligomis gyvenimas būtų kokybiškas. Tai didelis iššūkis visiems, taip pat jums, medicinos srities lyderiams ir profesionalams, tarp kurių, kaip matyti iš renginio programos, labai daug moterų.

Kodėl išskyriau moteris? Moterų lyderystė yra ir man asmeniškai labai artima, įdomi tema. Ji aktuali ir globaliu mastu, nes moterų dalyvavimo, įsitraukimo sprendžiant nacionalines ir pasaulines problemas indėlis – akivaizdus ir svarus.

Tačiau Lietuvoje vis dar per mažai moterų lyderių, ypač politikoje. Juk moterims daugiau iššūkių siekti karjeros ar priimti sprendimus. Ir ne todėl, kad nesugebėtų ar trūktų žinių, atsakomybės. O dėl stereotipinių nuostatų apie jų vaidmenį šeimoje ir visuomenėje. Linkiu visoms pasitikėti savimi ir nebijoti būti priekyje.

Praėjusią savaitę pirmą kartą Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijos išvakarėse vyko parlamentų pirmininkių – moterų lyderių – susitikimas. Vienas iš svarbiausių akcentų – moterų, ypač politikių ar savo srities lyderių, solidarumas. Solidarumas su už demokratiją kovojančiomis moterimis. Solidarumas ir įvairiapusė pagalba Ukrainos moterims.

Jūsų bendruomenė tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje taip pat aktyviai padeda nuo karo nukentėjusiems, tarp kurių daugiausiai moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. Žvelgdami į dar ankstesnius įvykius prisiminkime medikų susitelkimą per COVID-19 pandemiją. Solidarumas išties yra galinga jėga!”

Konferenciją pasveikino pacientė Cecilia Ollson iš Prancūzijos, savo 10 metų ligos istorija pasidalijo Aušra Bružienė, Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė. Pastaruoju metu vis daugiau girdime pacientų balsų, kurių patirtys ir įžvalgos nepaprastai svarbios tobulinant Lietuvos sveikatos sistemą, planuojant pacientų gyvenimo kokybės gerinimo darbus. 

Didelis dėmesys pacienčių reikmėms

Pasak konferencijos iniciatorės gydytojos radiologės dr. Jurgitos Ušinskienės konferencijos temų ratas sukosi apie aktualiausius moterų vėžius – krūtų ir ginekologinį. “Tai tos vėžio lokalizacijos, kurioms vykdomos ir profilaktinės patikros programos, ir kuriose vis dar nepakankamas moterų įsitraukimas. Deja, Lietuvoje pasitikrina mažiau nei pusė tikslinės grupės moterų. O naujų technologijų dėka galima nustatyti ikivėžinius pokyčius ir nulinės stadijos vėžį, tačiau būtina tam sąlyga – moterys turi tikrintis profilaktiškai ir skiepytis. Vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) padeda sumažinti ikivėžines gimdos kaklelio, kitų lytinių organų, išangės pažaidas, gimdos kaklelio vėžio susirgimų riziką. Didelis pasiekimas, kad šiais metais Lietuvoje pradėtos ir berniukų vakcinacijos nuo ŽPV, kuris beje gali sukelti ne tik lytinių organų vėžius, bet ir abiejų lyčių išangės, burnaryklės vėžius, lytinių organų karpas”, – sako dr. J. Ušinskienė. 

Konferencijos rytą buvo paskelbta krūtų mamografinio ištyrimo akcija Nacionaliniame vėžio institute, kuri tęsis iki šv. Kalėdų. “Kad moterims būtų patogiau, dirbsime ketvirtadieniais iki 18 val.”, – sako dr. J. Ušinskienė.

Pacientams skirtą konferencijos dalį – Pacientų forumą – moderavo gydytoja radiologė doc. dr. Rūta Briedienė ir šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Į iš anksto atsiųstus pacientų klausimus Pacientų forume atsakinėjo Nacionalinio vėžio instituto, VUL Santaros klinikų gydytojai, socialinė darbuotoja iš Antakalnio poliklinikos.

Pacientų forumas buvo transliuojamas Nacionalinio vėžio instituto FB paskyroje

https://www.facebook.com/nacionalinisvezioinstitutas/videos/2062761543923515

Pacientų forumą jau pažiūrėjo beveik 4 tūkst. moterų sveikatos, susijusios su onkologinėmis ligomis, aktualijomis besidomintys. 

Moterys vėžiu suserga rečiau nei vyrai

Moterų onkologinių susirgimų apžvalgą konferencijos pradžioje pateikė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai dr. Marius Kinčius:

„Kalbant apie moterų sveikatą ir onkologinius susirgimus galime pasidžiaugti, kad pati moteriška lytis sumažina tikimybe susirgti onkologinėmis ligomis, nes genetiškai yra nulemta, kad  moterys suserga vėžiu rečiau nei vyrai. Lietuvoje kas metai nustatoma maždaug 600 atvejais daugiau onkologinių susirgimų vyrams, nei moterims. Taip pat, tarp moterų mažiau paplitę ir tokie rizikos veiksniai, siejami su vėžio išsivystymu, kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas. Moterys taip pat labiau rūpinasi savo sveikata ir dažniau lankosi pas gydytojus, todėl net ir atsiradęs onkologinis susirgimas joms dažnai būna diagnozuojamas anksčiau, o tai nulemia sėkmingą ligos gydymą.

Krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Šis vėžys siejamas su vakarietišku gyvenimo būdu, tad sergamumas šios lokalizacijos vėžiu nuolatos didėja. Vėlyvas pirmasis gimdymas, mažas gimdymų skaičius, trumpas maitinimo krūtimi laikotarpis, nutukimas ir per mažas fizinis aktyvumas – dažniausiai įvardijami kaip rizkos veiksniai kylantys iš besikeičiančio tradicinio moterų gyvenimo būdo.

Kiekvieną dieną pasaulyje yra nustatoma 6300 naujų krūties vėžio atvejų ir daugiau nei 1800 moterų kas dieną miršta nuo šios ligos. Tad kas minutę krūties vėžio diagnozę išgirsta 4 moterys pasaulyje. Vidutiniškai viena iš aštuonių moterų savo gyvenime išgirs krūties vėžio diagnozę, o 7,8 mln. moterų jau gyvena su šio vėžio diagnoze. Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi vakarietiško gyvenimo būdo ir aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Lietuvoje sergamumo rodikliai yra pakankamai žemi, kas metai nustatoma apie 1500 naujų šios onkologinės ligos atvejų ir kas dieną krūties vėžio diagnozę išgirsta 4-5 lietuvės.

Galime pasidžiaugti gerėjančiais išgyvenamumo susirgus krūties vėžiu rodikliais. 2017 m. duomenimis penkerius metus po diagnozės išgyvena daugiau nei 79 proc. moterų. Vien nuo 2000 m. šis rodiklis augo dešimtimis procentų. Mirtingumo nuo krūties vėžio rodikliai 1992-2020 m. laikotarpiu mažėjo tolygiai, po 0,9 proc. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo geresni išgyvenamumo rodikliai. Pvz. 98 proc. moterų išgyvena penkerius metus po ligos diagnozės, jei krūties vėžys buvo nustatytas I stadijoje ir tik 31 proc. išgyvena penkerius metus, kai liga nustatyta IV stadijoje.

Lietuvoje gyvena daugiau nei 16,5 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, o 6,6 tūkst. iš jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau. Daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų.

NVI aktyviai dalyvauja vėžio patikros programų įgyvendinimo Lietuvoje bei vertinino procesuose. Šiuo metu NVI ekspertai parengė atnaujintas atrankinės mamografinės patikros programos rekomendacijas, atitinkančias naujausias Europos gaires bei profilaktinių programų valdymo planus  ir tikimės, kad atnaujinus programą ženkliai išaugs moterų dalyvavimas ir bus išsaugota dar daugiau moterų gyvybių.

Kitas dažnas moterų onkologinis susirgimas – gimdos kaklelio vėžys. Tai yra ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas. GLOBOCAN duomenimis, 2020-aisiais metais daugiau nei 604 tūkst. moterų pasaulyje susirgo šiuo vėžiu ir daugiau nei 341 tūkst. mirė nuo šios ligos. 85 proc. visų šio vėžio atvejų diagnozuojama besivystančiose šalyse.

Nuo 2022 m. atnaujinta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa: 25-34 m. moterims kas 3 metus, o 35-59 m. moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas. Vilčių teikia ir vakcinacijos žmogaus papilomos viruso vakcina programa, kuri pradėta Lietuvoje 2016 m. Nes pagrindinis veiksnys išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Lietuvoje didelės rizikos tipų ŽPV (t.y. tie, kurie siejami su gimdos kaklelio vėžio atsiradimu) paplitimas didesnis nei kitose Europos šalyse, todėl tikimės, kad vakcinacija taip pat prisidės prie teigiamos gimdos kaklelio vėžio rodiklių dinamikos ateityje. Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias onkologinis susirgimas jaunų – 15-54 metų amžiaus, moterų grupėje. Tad užkirsdami kelią ligai mes išsaugosime ir šių jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti moterų sveikatą ir gyvybę.”