Euroregioninės torakalinės onkologijos konferencijoje patirtimi dalijosi aukščiausio lygio specialistai

Svarbus įvykis Lietuvos ir Europos medicinos pasauliui bei onkologiniams ligoniams: surengta 14-oji Euroregioninė torakalinės onkologijos konferencija: ar daugiau visada geriau? Konferencijoje dalyvavo dešimties valstybių (Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Bulgarijos, Belgijos, Italijos, Austrijos, Graikijos, Danijos ir kt.) atstovai: įvairių sričių medikai, mokslininkai, aukščiausio lygio specialistai, kurie sutelkia jėgas dėl bendro tikslo – sėkmingai kovai su krūtinės onkologinėmis ligomis.

Straipsnio autorius: Emilis Jakštys, „Lietuvos sveikata“

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas gydytojas krūtinės chirurgas prof. dr. (HP) Saulius Cicėnas pabrėžia, kad konferencijoje kasmet susirenka žymiausi Europos torakalinės onkologijos ekspertai, keičiamasi patirtimi, atnaujinama su plaučių ligų gydymu susijusi reikšminga informacija.

„Ši konferencija yra ypač svarbi. Nors ji vyksta kiekvienais metais (atrodo, kad metai - labai trumpas laikas), tačiau per metus yra baigiami atlikti tyrimai, publikuojami rezultatai, atsiranda nauji vaistai. Žinoti šiuos pasiekimus gydytojams, kurie užsiima krūtinės onkologinių ligų gydymu, yra labai svarbu“, – L.S. pasakojo profesorius. Prof. dr. (HP) S. Cicėnas pažymi, kad medikai, gydantys onkologines ligas, turi žinoti kur kas daugiau, nei kitų sričių specialistai. Konferencijų kokybė ir forma (nuo pirmosios konferencijos 2005 metais), be jokios abejonės, keitėsi.

„Tobulėjant gydymo metodams, tobulėja ir konferencijų kokybė. Ši konferencija yra susietasu naujovėmis, kurios atsiranda“, – teigė prof. dr. (HP) S. Cicėnas. 

Prof. dr. Jacek Niklinski (Balstogė, Lenkija), sveikindamas konferencijos dalyvius, džiaugėsi Lietuvos ir Lenkijos medicinos institucijų bendradarbiavimu. Taip pat prisiminė 2005 metus – pirmąją konferenciją Vilniuje. Iki šiol 6 euroregioninės torakalinės onkologijos konferencijos įvyko Balstogėje, kitos – Vilniuje.

Priešnavikinės terapijos autoritetas prof. dr. Cristianas Manegoldas (Heidelbergo universitetas, Vokietija) L.S. pasakojo, kad svarbu dalintis profesinėmis patirtimis, megzti draugystes ir asmeniškai bendrauti: „Mes turime pamatyti vienas kitą, turime pasikalbėti tarpusavyje. Galime prisijungti nuotoliniu būdu, tačiau asmeninis kontaktas su kitu – svarbu. Esu Vilniaus draugas. Turiu daugybę draugų Vilniuje.“

Pasak Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininko gydytojo chemoterapeuto Alvydo Česo, tai yra konferencija, pasižyminti senomis tradicijomis ir nesibaigiančiu regioninės konferencijos idėjos iniciatorių bei įgyvendintojų entuziazmu.

„Konferencija atspindi, kad vertiname mūsų šalies ir artimiausių kaimynių situaciją (Lenkija, Latvija, Estija, anksčiau iki karo Baltarusijos kolegos). Tada tikrai galėdavome dalintis įvairiausiais pasiekimais, nuogąstavimais, idėjomis, kaip reikėtų geriau gydyti. Ši konferencija nebuvo išimtis. Daugelis lektoriųdalijosi patirtimi. Buvo tiesiog klinikų ir asmeninių patirčių pasidalinimas. Tai yra turbūt vienas svarbiausių šios konferencijų motyvų“, – pasakojo gydytojas onkologas chemoterapeutas A. Česas.

Pokyčiai gydant plaučių vėžį

Prof. dr. C. Manegoldo teigimu, plaučių vėžys – pasaulinio masto problema. Kalbant apie šią ligą svarbi yra prevencija ir ankstyva diagnostika. Vokiečių medikas atkreipė dėmesį, kad pagrindinis plaučių vėžio susirgimo veiksnys yra rūkymas. Kaip pažymi medikas, vis daugėja jaunesnių pacientų, daugėja ir nerūkančių moterų, susirgusių plaučių vėžiu. Kita vertus, kaip pažymi NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja doc. dr. Giedrė Smailytė, Lietuvoje su plaučių vėžio diagnoze daugiausia susiduria vyrai.   

„Pagrindinė plaučių vėžio priežastis – rūkymas. Šiandien stebimi sergamumo rodikliai yra rūkymo paplitimo prieš 30-40 metų atspindys. Ekonomiškai stipriose Vakarų valstybėse pastaruoju metu mažėja vyrų sergamumas plaučių vėžiu, bet didėja tarp moterų. Šiuo metų vyrų sergamumas plaučių vėžiu Suomijoje ir Švedijoje yra mažesnis už moterų sergamumą Airijoje ir Danijoje. Lietuvoje vyrų sergamumo rodikliai yra didesni nei šiaurės ir vakarų Europos šalyse, o tarp moterų gerokai mažesni. Gera žinia – vyrų sergamumas plaučių vėžiu mažėja nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio, o moterų sergamumo rodikliai yra stabilūs. Mažėjant rūkymo paplitimui ateityje galima būtų prognozuoti sergamumo plaučių vėžiu mažėjimą, tačiau šiuo metu yra atsiradę nauji produktai - elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Jų poveikis iki šiol neįvertintas, paplitimas, ypač tarp jaunų žmonių, didelis, todėl prognozuoti ateitį tampa sudėtinga,“ – įžvalgomis dalijasi doc. dr. G. Smailytė.NVI gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė atkreipia dėmesį, kad moterų sergamumo plaučių vėžiu augimas yra pasaulinė tendencija. Pasak gydytojos, Kinijos mokslininkai konferencijose svarsto, kad įtakos susirgimui plaučiu vėžiu galėjo turėti maisto gamyba su aliejais (aliejų garinimas).

Gydytoja pulmonologė pabrėžia, kad nors onkologijos sritis sparčiai žengia į priekį, daliai pacientųkurių būklė yra sunki, kai reikalinga aplinkinių pagalba atlikti paprastus veiksmus sunkios būklės ligoniams) medikai negali skirti gydymo. „Ketvirtos stadijos, išplitusio plaučių vėžio gydymo principas yra sustabdyti ligos plitimą ar šiek tiek sumažinti navikinius darinius, tačiau išgydytimes jau nebegalime“  teigė V. Gedvilaitė.  

Doc. dr. G. Smailytė atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių klausimų išlieka tas pats: kaip kuo anksčiau ir efektyviau diagnozuoti plaučių vėžį.

„Sesija buvo skirta plaučių vėžio epidemiologijai, tabako kontrolei ir plaučių vėžio skryningui. Plaučių vėžio pasaulyje kasmet diagnozuojama 2,2 mln. naujų atvejų ir 1,8 mln žmonių miršta nuo šios ligos. Plaučių vėžys užima antrą vietą tarp susirgimų piktybiniais navikais (11.4%) ir pirmauja tarp mirčių nuo vėžio (18.0%). Susirgusių plaučių vėžiu išgyvenamumo rodikliai yra maži. Penkerių metų išgyvenamumas siekia vos 10-15 procentų. Tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nes išplitęs plaučių vėžys yra sunkiai gydomas. Tai verčia ieškoti metodų, kaip plaučių vėžį diagnozuoti anksti. Labiausiai paplitęs metodas – kompiuterinė tomografija, tačiau tyrimas yra brangus, jo efektyvumas nėra įrodytas. Galbūt todėl daugiausia dėmesio ir diskusijų sulaukė prof. Vylando Foigto pranešimas, skirtas biožymenų paieškai, kurie padėtų atrinkti didesnės rizikos asmenis patikrai,“ – sako epidemiologė.

Kauno klinikų Branduolinės medicinos skyriaus vadovas doc. dr. Donatas Vajauskas džiaugiasi, kad gydant plaučių vėžį atsiranda naujos technologijos, galinčios pagelbėti pacientui sveikti.

„Smagu, kad atsiranda naujos technologijos, galinčios pagelbėti gydant plaučių vėžį. Su tuo susiję daug dalykų: keičiasi supratimas, kaip mes diagnozuojame; kokiems pacientams skiriame naują gydymą; kaip įvertiname tokio gydymo efektyvumą. Visi šie dalykai yra apžvelgiami šioje konferencijoje. Ir tai yra labai gerai“, – pasakojo doc. dr. D. Vajauskas.

Pasak docento, plaučių vėžio gydymo srityje siekiama maksimaliai atsižvelgti į pacientą, akcentuojant personalizuotos medicinos svarbą: keičiasi diagnostikos kokybė ir supratimas, kaip vyksta diagnozės ir gydymo procesas.

„Kai pradedame gydyti pacientą, turime sužinoti, kiek liga yra pažengusi. Pirmu smuiku groja diagnostika. Mes gauname patologo atsakymą – histologinį vertinimą (naviko profilio). Pagal tai galima organizuoti gydymą. Tuomet įtraukiame radiologų grandį, kuri atsako į klausimą, kiek liga yra pažengusi. Arba į šią gydymo grandinę gali įsijungti ir chirurgai. Arba einame tolyn radioterapijos, chemoterapijos link. Na, ir tolesni etapai – vertinimai ligos atkrytį arba atsinaujinimą“, – komentavo doc. dr. D. Vajauskas

Taigi, svarbi sėkmingo gydymo dalis – skirtingų sričių medikų bendradarbiavimas.

„Klinikinėje praktikoje tai vadiname daugiadalyke gydytojų komanda. Ir šikomanda veda pacientą per visus gydymo etapus. Pacientui gali atrodyti, kad jis turi vieną gydytoją (tarkime, pulmonologą, kuris jį gydo) – tai nėra visiškai teisybė“, – L.S. pasakojo doc. dr. D. Vajauskas.

Pasak gydytojo onkologo chemoterapeuto A. Česo, plaučių vėžio diagnostika ir gydymas yra viena sparčiausiai besivystančių onkologijos sričių. Neatsitiktinai šiemet jau trečią kartą organizuojamas renginys, skirtas šiai temai. Pasak gydytojo A. Česo, anksčiau buvo džiaugiamasi bent mažais pacientų išgyvenamumo rodikliais, o dabar situacija eina geryn. Onkologijos chemoterapijos efektyvumas susijęs ir su ankstyva navikų diagnostika. Siekiama ne tik sumažinti atkryčio dydį, tačiau ir išgydyti pacientus.

„Situacija apsivertė. Mes negalėdavo pasiekti tokių rezultatų, nes mažai žinodavome apie genetinius, molekulinius pokyčius (plaučio vėžio atvejais), o genetinė molekulinė diagnostika įgalino mus sužinoti ir leido sukurti gydymui reikalingas technologijas.“

Gydytoja pulmonologė V. Gedvilaitė taip pat džiaugiasi, kad pamažu tobulėja tyrimų galimybės ir gausėja vaistų. Tačiau, kaip pastebi pašnekovė, kol nauji vaistai tampa kompensuojami valstybės, gali praeiti ir 2-5 metai.

„Man aktualu tai, ką kompensuos valstybė. Nors per konferencijas išgirstame apie naujausius vaistus, aš jų negaliu skirti, jeigu vaistas nėra kompensuojamas Lietuvoje. Lieka tik teorinės žinios. Vaistas ateina į rinką, kai yra kompensuojamas. Tada iš kolegų ir jų pranešimų remiuosi patirtimi. Ko tikėtis iš vaisto? Kokie galimi šalutiniai poveikiai? Kaip su jais dorotis?“, – L.S pasakojo V. Gedvilaitė.

Prof. dr. (HP) S. Cicėno teigimu, krūtinės chirurgijoje tobulėjama minimaliai invazinės chirurgijos srityje. Tokia chirurgija, anot profesoriaus, yra krūtinės chirurgijos ateitis. Minimaliai invazinė chirurgija nesukelia pacientui skausmų, o po operacijos sveikstama greičiau.

„44-erius metus dirbu krūtinės chirurgu. Per tą laiką, be abejo, chirurgija keitėsi. Jeigu ankščiau darėme sudėtingas operacijas, atlikdami didelius pjūvius su didelėmis traumomis, dabar chirurgija minimalizuojasi“, – pasakojo profesorius.

Pasaulyje ir iš dalies Lietuvoje (Klaipėda), priduria profesorius, į operacijų procesą jau įtrauktas dirbtinis intelektas. Pasak krūtinės chirurgo, dirbtinis intelektas padeda operuoti pacientą: „Ne gydytojas prižiūri robotą, o robotas prižiūri gydytoją.“

Anot A. Česo, robotika gali palengvinti chirurgo darbą. Gydytojas onkologas chemoterapeutas pažymi, kad dirbtinis intelektas yra svarbus pagalbininkas, galintis sumažinti ir komplikacijų dažnį. Kita vertus, atkreipia dėmesį medikas, dirbtinis intelektas nedirba be chirurgo, o šiuo metu krūtinės ląstos chirurgijoje robotika kol kas nėra toli pažengusi.

Komunikacija tarp gydytojo ir paciento

Svarbi sėkmingo gydymo dalis yra komunikacija tarp gydytojo ir paciento. Pasak prof. dr. (HP) S. Cicėno, reikia mylėti pacientą, neatstumti, atrasti reikiamo laiko pasikalbėti, paaiškinti diagnozę ir gydymą. Laiko stoka, anot profesoriaus, yra vienas iššūkių medikams (ne pagrindinis), o paciento psichologinę reakciją (dėl sunkios diagnozės) reikšmingai keičia mediko komunikaciniai gebėjimai.

„Jeigu ligonis patiria didelį stresą, psichologinę įtampą, rezultatai yra blogesni, negu to paciento, kuris yra pozityvus ir optimistiškas. Tai įrodyta klinikiniais tyrimais“, – L.S pasakojo profesorius.

Pasak V. Gedvilaitės, komunikacija priklauso ir nuo konkretaus paciento – bendraujama tiek, kiek pacientas nori bendrauti, kiek prisileidžia: „Kartais tenka dirbti su artimaisiais. Aišku, mes rekomenduojame ir POLA, kuri gali pasiūlyti psichologo paslaugas, rasti bendraminčių.“

Susiduriama ir su kiek šaltesniu pacientų vyrų (didesnė sergančiųjų plaučių vėžiu dalis yra vyrai) bendravimu. Kita vertus, pacientai bendrauja tarpusavyje, dalijasi patirtimis, įspėja (ir juokauja) apie simptomus. Šios kalbos, anot gydytojos pulmonologės, irgi yra tam tikra terapijos forma. 

Torakalinės onkologijos konferencija buvo skirta šių sričių gydytojams: gydytojams chirurgams, gydytojams genetikams, gydytojams krūtinės chirurgams, gydytojams onkologams chemoterapeutams, gydytojams onkologams radioterapeutams, gydytojams patologams, gydytojams pulmonologams, gydytojams radiologams, laboratorinės medicinos gydytojams, šeimos gydytojams, vidaus ligų gydytojams ir kitų specialybių gydytojams

Komentaras. Nacionalinio vėžio instituto mokslinis sekretorius, vykdantis direktoriaus funkcijas dr. Ernestas Janulionis:

- Niekam nekelia abejonių, jog šiandien tiek onkologus, tiek pacientus džiugina plaučių vėžio gydymo rezultatai, suteikiantys galimybę pratęsti žmogui gyvenimą ženkliai ir kokybiškai. Proveržis plaučių vėžio gydymo srityje įvyko pradėjus mūsų pacientams taikyti personalizuotą gydymą. Surėmus pečius su įvairių sričių, pirmiausiai genetikos, specialistais kiekvienam pacientui pagal jam diagnozuoto naviko charakteristikas taikomas personalizuotas gydymas.

Todėl kuo daugiau organizuojama tarptautinių konferencijų, kuo daugiau specialistai dalijasi praktine patirtimi, kaip geriau gydyti sergančiuosius plaučių vėžiu, tuo geriau pacientams. Vilniuje vykusioje 14-oje euroregioninėje torakalinės onkologijos konferencijoje patirtimi dalijosi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekspertai – tęsiama euroregioninių konferencijų tradicija. Iškeltas paprastas, su kasdienine klinikų praktika susijęs klausimas – ar visada intensyvesnis gydymas yra geriau? Ar visada taikydami naujausius šiuolaikinės medikamentinės terapijos metodus atnešame daugiau naudos pacientui?

Bendros klinicistų ir molekulinės biologijos specialistų diskusijos apie naujausius metodus, jų derinius, šių derinių taikymo galimybes ir rezultatus, pasidalijimas naujausia moksline bei klinikinių tyrimų informacija – tai didžiausia šiuolaikinių mokslinių praktinių konferencijų vertė. Šią vertę netrukus pajunta ir mūsų pacientai.