LR Vyriausybėje pristatytas biobankų infrastruktūros įdiegimas Lietuvoje: kolegiškai aptartos biobankų plėtros gairės

Įgyvendinus ES struktūrinių fondų finansuotą projektą „Žmogaus biologinių išteklių centras“, kurio metu įsigyta ir įdiegta visa Lietuvos biobankų veiklai vykdyti reikalinga infrastruktūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje surengta baigiamoji konferencija rezultatų ir tolimesnių planų aptarimui politiniu lygmeniu.

Sveikindamas renginio dalyvius BBMRI-ERIC generalinis direktorius Jens Habermann pabrėžė, jog būtina valstybiniu lygmeniu užtikrinti tolimesnį biobankų funkcionavimą. „Biobankų išlaikymui reikalingos papildomos dotacijos, tai negali būti tik projektinės veiklos“, – pasakė J. Habermann.

MP patarėja Ž. Gudlevičienė prisiminė biobankų steigimo Lietuvoje pradžią. „Nueitas labai ilgas kelias nuo 2014 metų, kai pradėjome dėlioti projektą, apie kurį šiandien kalbame. Bet pats kelias prasidėjo ženkliai anksčiau. NVI biobankas įsikūrė 2012 m., o biobankų veikla pradėta gerokai anksčiau – dar nuo 2010 metų. Tad  15 metų esame tame kelyje ir šiandien visi turėjome progą pasidžiaugti pasiekimais – įspūdinga infrastruktūra yra sukurta Vilniuje, Kaune. Šiandien jau ir paciento sutikimas yra skaitmenizuotas, nebereikia bėgioti, nešioti popierinių dokumentų. Ir ne tik infrastruktūra sukurta, bet ir progresas link skaitmenizacijos neišvengiamai vyksta. Visuomenę įtikinti biobankų nauda neabejotinai užtruks, bet ir vyriausybę bei ministerijas reikės įtikinti, kad biobankai turi būti finansuojami, kad tai yra didžiulė ateitis. Šiandien mes turime į tai investuoti, kad galėtume ateityje panaudoti tų pačių politinių sprendimų priėmimų naudą“, – pasakė Živilė Gudlevičienė.  

Pasak Aušros Bružienės, apie tai, kas yra biobankai ir kokia iš jų nauda, reikia pradėti aiškinti dar mokykloje. Suaugęs žmogus, susidūręs su liga ir prašymu donuoti biobankui, jau žinos, apie ką kalbama. „Aš, kaip pacientė matyčiau didelę biobankų svarbą – mano šeimoje onkologinė liga yra paveldima. Atidavusi savo mėginį, kurį tyrėjai naudos moksliniams tikslams, gal būt galėčiau išgelbėti savo vaikus ir anūkus. Visuomenei tikrai dar nėra pateikiama išsami informacija apie naudą donuojant savo mėginį. Galėtume jau mokyklose paaiškinti moksleiviams apie tai, kodėl svarbu dalyvauti biobankuose. Kai žmonės žinos, dings baimė, kad išsiviešins informacija, pasisavins duomenis. Ši žinia turėtų būti nešama valstybės mastu, o ne pacientams ligoninėse“, – pasakė Aušra Bružienė.

Pasak SAM viceministro Aurimo Pečkausko, neabejotinai didelis biobankų potencialas vystant prezicinę mediciną. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Ieva Vakeškaitė akcentavo biotechnologijų sektoriaus svarbą Lietuvai ir jos ekonomikai, pabrėžė, jog esame vieni iš lyderių.

LMT vadovas dr. Gintaras Valinčius, palaikydamas biobankų plėtrą ir matydamas jų veikloje naudą ir reikšmę, pranešė, jo Lietuvos mokslo taryba apmokės penkerius metus Lietuvos narystę europinėje BBMRI struktūroje.

Per renginį buvo pristatomas projektas, jo įvykdytos veiklos: projekto metu sukurtas veikiantis nacionalinis biobankas, kurio tolimesniam palaikymui ir plėtojimui reikalingi papildomi kaštai.

Pirmoje konferencijos dalyje „Lietuvos biobankų tinklas Europos kontekste“, kurią moderavo  MP patarėja Živilė Gudlevičienė buvo išklausyti projekto vykdytojų pranešimai: projekto koordinatorės Gintarės Mikšienės, Daivos Dabkevičienės iš NVI, Giedrės Kvedaravičienės iš VU populiacinio biobanko, iš VUL Santaros klinikų kalbėjo Daniel Naumovas, iš VPC – Dovilė Žilėnaitė Petrulaitienė, iš IMC – Vaiga Žemaitienė, iš LSMU – Vaiva Lesauskaitė.

Antrą konferencijos dalį  "Sveikatos duomenų ir biomėginių svarba šiuolaikiniam biomokslui" moderavo NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai Sonata Jarmalaitė. Vyko konstruktyvi ir draugiška diskusija, kalbėjo: VU GMC direktorius Daumantas Matulis, VU MF dekanas Dalius Jatužis, NVI direktorius Valdas Pečeliūnas, VUL Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius,  Lietuvos biotechnologijų asociacijos vadovė Agnė Vaitkevičienė, Thermo Fisher Scientific vyresnioji direktorė Edita Šmergelienė,  Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius, Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus programuotojas-duomenų analitikas Julius Juodakis, Inovacijų agentūros Proveržio sričių departamento Sumanios specializacijos skyriaus Gyvybės mokslų srities vadovė Jekaterina Kalinienė.

Konferencijojs dalyvavo pacientų organizacijų atstovės: Aušra Bružienė, Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Pasibaigus konferencijai ruošiama rezoliucija.

Apie projektą

Projektas pradėtas įgyvendinti 2019-09-24, baigtas 2023-12-31. Skirtas finansavimas 9.256.438,00 Eur. Projekto tikslas - įsijungti į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą BBMRI-ERIC, sukuriant šiuolaikišką nacionalinio biobanko infrastruktūrą Lietuvoje.

Vykdant projektą buvo siekiama sukurti nacionalinį žmogaus biologinių išteklių centrą (HBRC) su vieninga standartizuota biologinių ėminių ir susijusios sveikatos informacijos rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir duomenų valdymo sistema.

Pagrindinis projekto vykdytojas – Nacionalinis vėžio institutas (NVI),  partneriai:Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VULSK), Vilniaus universitetas (VU), Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras (IMC), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (LSMUL KK).