Maisto papildai

Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų vėžio atvejų. Dalis pacientų diagnozės išsigąsta ir dėl įsisenėjusių nuostatų apie laukiantį gydymą dažnai griebiasi alternatyvių gydymosi būdų, įskaitant maisto papildus. Statistika rodo, kad 2 iš 3 pacientų, išgirdusių vėžio diagnozę, puola į paniką ir pradeda kelti klausimą „Kas dar be įprasto gydymo man galėtų padėti?“. Apie 60-80 % onkologinių pacientų naudoja vitaminų ir mineralų papildus. Palyginimui – vėžiu nesergančioje populiacijoje šis skaičius siekia iki 50 %. Pacientai neretai susiduria su gydytojų onkologų požiūriu, kad gydymo metu derėtų vartoti tik preparatus, skirtus onkologinės ligos gydymui. Dažnai tai būna ne dėl kategoriško gydytojo nusiteikimo prieš natūralią mediciną, bet dėl nežinojimo, informacijos trūkumo ir nenorėjimo pakenkti gydymo schemoms. Dauguma pacientų daro didelę klaidą ir slapta nuo gydytojo onkologo savavališkai griebiasi absurdiškų alternatyvių gydymo būdų.

Reikėtų suprasti, kad maisto papildai yra ne vaistas, o tik mitybos papildymas ir neišgydys onkologinės ligos, ją reikia atakuoti agresyviai. Jokie vitaminai, maisto papildai ar kita alternatyvi medicina negali būti įprasto, patvirtinto priešvėžinio gydymo pakaitalas. Vis dėlto, kai kuriuos papildus galima vartoti kaip papildomą pagalbą trūkstant tam tikrų vitaminų dėl gydymo ar jo sukeltų šalutinių poveikių, ar kaip būdą pagerinti gyvenimo kokybę, tarkime, mažinant nepageidaujamų reiškinių stiprumą bei suteikiant jėgų.

Daugėja mokslinių įrodymų, kad kai kurie fitoterapiniai junginiai galėtų sinergiškai veikti kartu su chemoterapija ir ją papildyti. Tuo pačiu parodyta, kad nemažai mikroelementų bei augalinės kilmės medžiagų teigiamai veikia žmogaus sveikatą tiek sunkiu gydymo periodu, tiek atgaunant jėgas po chemoterapijos, lengvina jos šalutinius reiškinius. Tiek dėl taikomo gydymo, tiek dėl pačios ligos organizmas yra stipriai nualinamas, pradeda trūkti įvairių vitaminų ir mineralų, dažnai susiduriama su, pavyzdžiui, geležies trūkumu. Bet iki šiol tema apipinta mitais, tokiais kaip, pavyzdžiui, kad sergant vėžiu negalima vartoti B grupės vitaminų, nors jie, priešingai, kaip tik gali pagerinti paciento savijautą gydymo metu.

Papildų ar vitaminų mega dozės nerekomenduotinos, tai yra vartojimas tokiomis dozėmis, kurios viršija dešimtis, kartais šimtus kartų rekomenduojamas maistines vertes. Reikėtų suvartoti tik tiek, kiek reikia, kai reikia, o kai kuriuos – tik tam tikru gydymo metu.

Šiame skyriuje trumpai bus aptariami populiariausi maisto papildai ir jų tinkamumas ir galimos kontraindikacijos sergant vėžiu bei gaunant gydymą.


Antioksidantai

Mūsų organizme dėl įvairių vykstančių cheminių reakcijų pasigamina daugybė laisvųjų radikalų, kurie turi būti neutralizuojami tiek mitybiniais (pvz., vitaminas C, vitaminas E, selenas), tiek endogeniniais (organizmo pagamintais, t. y. glutationas, superoksido dismutazė ir kt.) antioksidantais. Sutrikus organizmo oksidacinio streso ir mitybinių (egzogeninių) ar endogeninių antioksidantų pusiausvyrai kyla daugelis ligų, tokios kaip diabetas, Parkinsono liga, aterosklerozė, vėžys ir kitos lėtinės ligos. Todėl šviežių daržovių ir vaisių bei maisto papildų suvartojimas ir tinkamo antioksidantų kiekio kraujyje palaikymas svarbus norint išvengti ligų. Tačiau antioksidantų klausimu vis dar nesutariama kalbant apie jau esančią onkologinę ligą. Nors galima rasti mokslinės informacijos, kad didelis antioksidantų suvartojimas gali apsaugoti sveikas ląsteles nuo chemoterapijos ir radioterapijos sukeltų pažaidų, o kartais – net sumažinti šalutinius reiškinius, išlieka sutarimas, kad antioksidantų suvartojimas didina vėžio progresavimo riziką ir mažina terapijos efektyvumą, todėl turėtų būti vengtinas.

Biochemiškai tai aiškinama tuo, kad priešvėžinio gydymo metu navikiniame audinyje yra sukeliamas didelis oksidacinis stresas, kurio pažeistos vėžinės ląstelės pradeda žūti. Tad vartodami didelius egzogeninių antioksidantų kiekius galime išbalansuoti terapiją, ji gali tapti mažiau efektyvi. Tuo labiau, kad navikai dėl greito metabolizmo turi daugiau laisvųjų radikalų savo viduje, todėl naudoja antioksidantus intensyviau nei sveiki audiniai, todėl vartojant antioksidantus vėžinį audinį galima apsaugoti stipriau nei sveiką.

Vienos klinikinės studijos metu pastebėta, kad nors vitamino E papildai sumažina radioterapijos sukeltą gleivinės uždegimą, sumažėja 2 metų išgyvenamumas (32 % su vitaminu E ir 63 % nevartojus vitamino E). Kitos studijos metu, tiriant moteris, sirgusias krūties vėžiu ir gavusias įvairius gydymo būdus (chemoterapija, radioterapija, hormoninė terapija), nustatyta, kad vartojusios mega dozes beta karoteno, vitamino C, niacino, seleno, kofermento Q10 ar cinko turėjo didesnę riziką pakartotinai susirgti vėžiu, išaugo mirties rizika. Galima rasti ir įrodymų, kad dideli antioksidantų kiekiai kraujyje gali padėti išgyveni cirkuliuojančioms vėžinėms ląstelėms, taip palengvinant jų plitimą į kitus audinius (metastazavimą).

Seleno, vitamino C, vitamino E ir beta karoteno turėtų ypač vengti rūkantys pacientai.

Verta paminėti, kad su maistu gaunami antioksidantai ar maisto papilduose esantys 55 μg seleno ir 80 mg vitamino C jokios nepageidaujamos cheminės sąveikos sukelti neturėtų. Tačiau kalbant apie vartojamus seleno (100 µg ir daugiau) ir vitamino C (500 mg ir daugiau) kiekius, būtina laikytis nurodyto šių papildų vartojimo intervalo ir niekuomet nevartoti aktyvios terapijos metu ir bent savaitę prieš ir po jos arba taip, kaip rekomenduos gydytojas. 

Literatūra dėl antioksidantų suvartojimo kontraversiško ir konkretaus atsakymo pateikti negalima, todėl reikėtų vadovautis nuostata Primum non nocere (lot. Pirmiausia nedaryk žalos). Antioksidantų vartojimas gali būti naudingas po gydymo – studijos su moterimis, kurioms prieš 0,5-3 metus buvo diagnozuotas invazinis krūties vėžys, rezultatai parodė, kad vartojant antioksidantus sumažėjo vėžio atsinaujinimo tikimybė bei sumažėjo mirtingumo rizika.

Laisvųjų radikalų vaidmuo naviko augime ir ląstelių žūtyje. Subalansuotas laisvųjų radikalų ir antioksidantų kiekis atlieka svarbią rolę sveikų ląstelių signaliniuose keliuose, reparacijoje, kontroliuojamame augime ir išgyvenamume. Besidalijančios vėžinės ląstelės turi didesnį laisvųjų radikalų kiekį, padidinantį ląstelių išgyvenamumą ir dauginimąsi, lemiantį DNR pažaidas ir genetinį nestabilumą, sukeliantį ląstelių disfunkciją. Išlikimui vėžinės ląstelės sparčiai naudoja antioksidantus. Chemoterapiniai vaistai ir radioterapija padidina laisvųjų radikalų gamybą iki toksinės koncentracijos, dėl kurios vėžinė ląstelė nepataisomai pažeidžiama ir galiausiai žūva.

☑  REKOMENDACIJA – nevartoti didelių dozių antioksidantų (vitaminai A, C, E, beta karotenas, selenas). Antioksidantus vartoti PO gydymo.

Polifenoliai

Buvo nustatyta, kad nors atskirų antioksidantų vartojimas gali neigiamai veikti vėžio gydymą, bet vaisių ir daržovių suvartojimas veikia teigiamai. Tai buvo paaiškinta antriniais augalų metabolitais – polifenoliais ir alkaloidais. 

Moksliniai tyrimai yra parodę polifenolinių junginių naudą onkologinių ligų prevencijai dėl įvairių su onkogeneze (vėžio atsiradimu ir vystymųsi) susijusių procesų reguliavimo polifenolių vartojimas gali prisidėti prie mažesnės rizikos sirgti vėžiu. Negana to, daugėja mokslinių įrodymų, kad kai kurie polifenoliai galėtų sinergiškai veikti kartu su chemoterapija ir ją papildyti. Polifenoliai pasižymi pleotropiniu (daugiau nei vienu) poveikiu sąveikoje su įvairiais chemoterapiniais vaistais. Jie reguliuoja signalinius kelius, atsakingus už vėžinių ląstelių atsparumą chemoterapijai ir ląstelės žūties išvengimą. Dažnai šių polifenolių ir chemoterapinių vaistų sąveika pasireiškia tuo, kad abu preparatai veikia tuos pačius signalinius kelius ir taip gaunamas sudėtinis poveikis.

Pastaraisiais dešimtmečiais ypač išpopuliarėjo ir intensyviai tyrinėjami du polifenoliai – kurkuminas ir resveratrolis. Kasmet mokslinių duomenų bazėse dešimtimis daugėja straipsnių, tyrinėjančių teigiamas šių polifenolių savybes. Pagrindinis dažinės ciberžolės ekstraktas kurkuminas padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinių pažaidų, palaikyti normalią imuninės, nervų, virškinimo, kvėpavimo takų sistemų, kepenų veiklą, normalų cholesterolio lygį kraujyje. Nustatyta, kad kurkuminas dalyvauja daugelyje mūsų ląstelinių procesų, ypatingai susijusiuose su imuniniu atsaku ir tvarkinga imuninės sistemos veikla. Parodyta, kad kurkuminas tiesiogiai sąveikauja su bent 30 skirtingų baltymų žmogus ląstelėse. Resveratrolis aptinkamas vynuogėse, vyne, žemės riešutuose, kakavoje, o daugiausiai jo – japoninio pelėvirkščio šaknyse. Jis padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Negana to, abu polifenoliai turi įvairialypį veikimą onkologijoje – gali didinti chemoterapinių vaistų veiksmingumą, mažinti skausmą bei uždegimą, reguliuoti vėžinių ląstelių ciklą ir jų dauginimąsi, sukelti jų žūtį, mažinti metastazavimą. Ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais parodytas resveratrolio ir kurkumino chemoprevencinis (padedantis išvengti vėžio), priešvėžinis bei gyvenimo kokybę gerinantis poveikis. Polifenoliai taip pat didina chemoterapinių vaistų prieinamumą prie naviko, mažina vėžio atsparumą vaistams, išmetimą iš vėžinės, taip pat apsaugo ir nuo chemoterapinių vaistų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, doksorubicino kardiotoksiškumo, platinos turinčių junginių neurotoksiškumo ir ototoksiškumo (toksiškumo klausos nervams).

Vis dėlto, sausieji į standartines kapsules ar tabletes įterpti augaliniai ekstraktai susiduria su tirpumo problema – augaluose esančios bioaktyviosios medžiagos prastai tirpsta vandenyje, todėl jas sunkiai absorbuoja žarnyno ląstelės, tad pavartojus įprastos formos resveratrolio ar kurkumino maisto papildo, jie yra pašalinami iš organizmo su išmatomis tarsi smėlis nesuteikę teigiamo poveikio. Apskaičiuota, kad žmonės pasisavina vos 7.9 % duoto resveratrolio.

Ciberžolės milteliuose kurkumino yra apie 3 procentus, o norint gauti fiziologinę naudą, kurkumino reikėtų suvartoti 500-1000 mg, tad ciberžolės prieskonio gali tekti suvartoti ir 30 gramų, o kiek kurkumino iš tiesų patektų į kraują – neaišku. Derėtų įspėti ciberžolės mėgėjus – dideli kieki ciberžolės miltelių (>8-12 gramų) gali sutrikdyti virškinimo sistemos darbą. Net ir pasisavinti polifenoliai greitai neutralizuojami kepenų vykdomo apsauginio mechanizmo – į kraują iš žarnyno patekusias medžiagas pirmiausiai „patikrina“ kepenys ir dauguma augalinių ekstraktų, kaip ir vaistų, kepenų palaikomi svetimomis ir galimai mūsų organizmui pavojingomis medžiagomis, todėl pašalinamos iš organizmo. Taip nedidelis kiekis absorbuotų fitocheminių medžiagų yra greitai (per 15-30 minučių) verčiamas į mažiau aktyvias formas, kurios, dar ir pašalinamos su šlapimu nespėjusios atnešti fiziologinės naudos. Todėl bandoma įterpti polifenolius į įvairias pernašos sistemas, apsaugančias jautrius augalinius ekstraktus nuo aplinkos ir agresyvaus mūsų virškinimo sistemos poveikio bei padidinančias pasisavinimą. Tokios sistemos yra dažnai pagrįstos mikro- ir nanotechnologijomis ar kombinavimu su kitais polifenoliais, pavyzdžiui, kombinuojant su iš juodųjų pipiru išskirtu piperinu ar maišant kurkuminą kartu su resveratroliu. Su riebalais sumaišytas kurkuminas pasisavinamas geriau, tad indai mėgsta gerti ciberžolės pieną – šiltą auksinės spalvos mišinį iš ciberžolės, pieno, juodųjų pipirų, cinamono ir medaus ar klevų sirupo. Kartu su lipidais (riebalais) keliaujantys polifenoliai ir pasisavinami geriau, ir aplenkia kepenis, todėl išvengia kepenų atliekamo metabolizmo bei ilgiau cirkuliuoja kraujyje aktyvios ir fiziologiškai naudingos formos.

Jei diagnozuotas nuo estrogenų priklausomas krūties vėžys, venkite vartoti resveratrolį, kuris pasižymi fitoestrogeninėmis savybėmis. Dėl vartojimo derėtų pasitarti su gydytoju.

Polifenolių pasisavinimą limituojantys veiksniai ir galimos pristatymo strategijos pasisavinimui pagerinti. Kurkumino pasisavinimo pagerinimo būdai padidina kurkumino kiekį kraujyje ir dalinai apsaugo nuo kepenų atliekamo II fazės metabolizmo, aktyviai formai leidžia ilgiau cirkuliuoti. 

☑  REKOMENDACIJA – dėl polifenolių vartojimo ir suderinamumo su gydymo schemomis, pasitarti su onkologu.  

Alkaloidai

Ne vienam yra girdėti augalų alkaloidai, pavyzdžiui, kofeinas, nikotinas ar kapsicinas (aštrumą pipirams suteikiantis alkaloidas). Alkaloidai taip pat yra ir terapinės medžiagos – antimaliarinis chininas, priešvėžiniai vaistai paklitakselis ar vinblastinas. Vienas iš stiprių alkaloidų randamas ir didžiojoje ugniažolėje – dažnam pažįstamo geltonžiedžio augalo su dažančiomis sultimis. Ugniažolės ekstraktas, naudojamas išoriškai, šalina karpas, o naudojamas vidun pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. Joje yra ypač onkologiniams ligoniams vertingų medžiagų alkaloidų ir glikoproteinų.

Vadovaujant NVI fitoterapeutui Juozui Ruoliai, Lietuvoje buvo atlikta studija, tirianti ugniažolės preparato veiksmingumą. Apklausus 168 pacientus po priešvėžinio gydymo pastebėta, kad 66 % sumažėjo ligos progresavimas, 42 % sumažėjo silpnumas, nuovargis, skausmas, o 37 % pagerėjo kraujo rodikliai.

Derėtų prisiminti, kad ugniažolė – nuodingas augalas, todėl patiems pacientams jos nuoviro virti nereikėtų, galite stipriai apnuodyti kepenis. Reikia tartis su fitoterapeutais arba vaistinėse įsigyti dozuotų ugniažolių preparatų, kuriuose tiksliai žinomas ugniažolių kiekis ir jų poveikis organizmui.

Dėl ugniažolės stiprumo, galimos sąveikos su chemoterapiniais vaistais bei galimo sudėtinio neigiamo poveikio kepenims, ugniažolės preparatus derėtų naudoti tik pasibaigus gydymui.

☑  REKOMENDACIJA – nevartoti chemoterapijos metu ir naudoti standartizuotus papildus – ugniažolė NUODINGA.

Vitaminas D

Vitaminas D – riebaluose tirpus steroidinių hormonų pirmtakas. Iš jo susidaręs kalcitriolis atlieka virš 200 fiziologinių funkcijų ir turi hormoninį poveikį. Vitamino D receptorių (VDR) turi dauguma organų ir audinių, jis aptinkamas 37 ląstelių tipuose. Vitamino D funkcijos neapsiriboja kalcio reguliavimu ir kaulų augimu bei mineralizacija, jis taip pat atsakingas už imuninės sistemos, insulino išskyrimo, ląstelių dalijimosi, kontroliuojamos ląstelės mirties, ląstelių diferenciacijos reguliavimą. Vitaminas D visame kūne tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuoja virš 1000 genų arba iki 5 % žmogaus genomo, tad nieko stebėtino, kad vitaminas D turi ypatingą reikšmę vėžio atsiradime, vystymesi ir gydyme.

NVI atlikus vitamino D testavimą gauta, kad 86 % sveikų žmonių jo trūksta. Remiantis tyrimais, trečdaliui vėžiu sergančių pacientų nustatomas vitamino D trūkumas. Metaanalizės rodo, kad didesnė vitamino D koncentracija kraujyje susijusi su didesniu išgyvenamumu po vėžio diagnozės. Esant normaliai vitamino D koncentracijai (>30 ng/ml) mirtingumas nuo vėžio yra dvigubai mažesnis nei turint vitamino D stoką (deficitą).

Klaidinga galvoti, kad užtektinai vitamino D pasigamina mūsų odoje saulės atokaitoje. Norint gauti vitamino D normą, atidengus 72 % kūno paviršiaus reikėtų praleisti bent pusę valandos vidurdienio saulėje, o žiemą šis laikas žymiai pailgėja. Atsižvelgiant į šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempą toks rėžimas gali būti sunkiai įgyvendinamas, taip pat – pavojingas dėl nuolat gaunamų kenksmingų UV spindulių. Vyresniems, apkūniems, tamsesnės odos ar naudojantiems apsauginius kremus laiką reikėtų pailginti nuo 2 iki 5 kartų. Dėl šių priežasčių rekomenduojama kartą per metus, geriausia – kartą per pusmetį, atlikti vitamino D tyrimą ir profilaktiškai suvartoti kasdien po 1000-2000 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D, o kritiniais gyvenimo momentais (pasiekus 60 metų amžių, sergant, laukiantis) – 4000 TV. Greitesnis vitamino D koncentracijos didėjimas pastebimas vartojant reguliarias, bet mažesnes vitamino D dozės (2000 TV/dieną), ir lėtesnis atsakas į dozes, kurios didesnės (taip vadinamos mega-dozės, siekiančios 20 000 TV/dozėje ir daugiau). Tokios dozės vitamino D ne tik gali nepakankamai atstatyti trūkumą, nes didelė dalis vitamino D prarandama, bet ir neigiamai veikia kepenis, kurios turi vienu kartu „apdirbti“ didžiulį kiekį vitamino D.

Krūties vėžio mirtingumo ir vitamino D vartojimo sąsaja. Moterys, sirgusios krūties vėžiu ir pradėjusios vartoti vitamino D papildus (400 TV/dieną) iškart po diagnozės (praėjus ne daugiau nei 6 mėnesiams), turėjo 49% mažesnę riziką mirti nuo vėžio nei tos, kurios papildų išvis nevartojo.  

☑   REKOMENDACIJA – palaikyti kraujo vitamino D3 kiekį normos ribose.

B grupės vitaminai

Gajus mitas, kad B grupės vitaminai gali paskatinti vėžio progresavimą ir todėl turėtų būti nevartojami sergant onkologine liga, neracionaliai pasėja išgąstį. Vis tik realybė kitokia – 18 klinikinių studijų analizė, apžvelgusi 74 498 individų duomenis atskleidė, kad vis tik mitas, kad B grupės vitaminai skatina vėžio atsiradimą, didina riziką mirti nuo vėžio ar skatina navikų augimą, nėra teisingas. Kai kuriais atvejais B grupės vitaminai gali didinti riziką vartojami kompleksiškai su kitais vitaminais, ilgą laiką ir didelėmis dozėmis, tačiau tai reiškia vartojimą ilgiau nei 10 metų ir 10-20 kartų didesnėmis kasdienėmis dozėmis nei rekomenduojamos. Vis dėlto, vartojami rekomenduojamomis normomis ir tuomet, kai atsargos yra išsekusios, B grupės vitaminai gali reikšmingai prisidėti prie geresnės savijautos ir padėti išvengti rimtesnių trūkumo pasekmių. B grupės vitaminai gali būti būtini, jei:

  • Mityba nepakankama, kankina vėmimas, viduriavimas;
  • Atliktos skrandžio ar žarnyno operacijos ar gleivinės pažeistos dėl taikomo gydymo;
  • Trūkumas nustatomas kraujo tyrimais;
  • Pasireiškia trūkumo simptomai;
  • Jei pacientui prasideda periferinės neuropatijos simptomai.

B grupės vitaminai dalyvauja energijos metabolizme, DNR sintezėje, hormonų ir neuromediatorių, pvz. dopamino ir serotonino, gamyboje. Vienas iš svarbiausių mums B grupės vitaminų – vitaminas B12. Jis nesigamina žmogaus organizme, gaunamas iš dietos ir tik iš gyvulinės kilmės produktų, tad veganai ir griežti vegetarai turėtų reguliariai vartoti vitamino B12 maisto papildus. Organizmas kaupia vitamino B12 atsargas, daugiausiai kepenyse. Sveikas žmogus turi 2-3 mg vitamino B12 ir normalioje sveikatos būklėje atsargos gali palaikyti apie 1-2 metus. Kraujo tyrimu deficitas aptinkamas, kai atsargos nukrenta iki 300 μg ir mažiau, o likęs kiekis nebepatenkina organizmo fiziologinių poreikių. Apie 10-15 % vyresnių nei 60 metų žmonių turi vitamino B12 deficitą, o dar 20 % – ribinį vitamino B12 statusą. Vitaminas B12 būtinas naujų ląstelių gamybai ir nervų sistemos darbui. Esant jo trūkumui, pasireiškia palaipsniui blogėjantys simptomai:

  • Nuovargis, nuotaikų kaita;
  • Dermatologinės problemos;
  • Anemija;
  • Pancitopenija (visų kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas);
  • Depresija;
  • Atminties sutrikimai;
  • Regėjimo ir/ar klausos praradimas;
  • Nervų pažeidimai (dažnai – negrįžtami);
  • Aterosklerozė – didelė infarkto/insulto rizika

Onkologinės ligos atveju vitamino B12 papildomas vartojimas gali padėti išvengti periferinės neuropatijos simptomų, padeda atstatyti gydymo pažeistas sveikas organizmo ląsteles.

Ne mažiau svarbi ir folio rūgštis, tik jos šaltinių mūsų mityboje yra daugiau – ji aptinkama ankštiniuose, šparaguose, žaliosiose salotose (špinatai, rukola), burokėliuose ir kitose daržovėse. Norint pasitikrinti, ar kraujyje netrūksta šių mikroelementų, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir prireikus suvartoti kursą maisto papildų. Reguliariai atliekant kraujo tyrimą galima sekti, kaip sparčiai mažėja B grupės vitaminų atsargos organizme.

☑  REKOMENDACIJA – vartoti rekomenduojamas B grupės vitaminų paros normas ir reguliariai atlikti kraujo tyrimą lygiui nustatyti

Nuo kai kurių maisto papildų gydytojas gali paprašyti susilaikyti, nes jie, iškreipdami tam tikrus kraujo parametrus analizėje, trukdo tinkama įvertinti ligos eigą. Vienas iš tokių – biotinas, kitaip, vitaminas B7. Kadangi biotino molekulė naudojama laboratorinių tyrimų metodikose nustatant įvairius komponentus kraujo plazmoje, dideli biotino kiekiai kraujyje gali iškreipti kraujo tyrimo rezultatus ir pateikti klaidingą tyrimo atsakymą. Dėl šios priežasties biotino, ypač didelėmis dozėmis, turinčių maisto papildų negalima vartoti kelios dienos iki planuojamo kraujo tyrimo.

☑  REKOMENDACIJA – nevartoti biotino (vitaminas B7) kelios dienos iki kraujo tyrimų.

Omega 3 riebalų rūgštys ir žuvų taukai

Omega 3 yra būtinosios riebalų rūgštys, nes jų mes negalime pasigaminti, kaip tai padarome omega 9 riebalų rūgščių atveju. Omega 3 atlieka esmines funkcijas ląstelių signaliniuose keliuose, ląstelės ir jos membranos struktūroje. Jos pasižymi skausmą (skatina endorfino išsiskyrimą) ir uždegimą mažinančiomis savybėmis, reguliuoja imunines reakcijas.

Europos parenterinės mitybos draugija (ESPEN) rekomenduoja omega 3 papildus vėžio sukeltos kacheksijos mažinimui. Kacheksija – būsena, kuriai būdingas išsekimas, kūno svorio mažėjimas, apetito stoka, pykinimas. 85 % vėžiu sergančių pacientų susiduria su kacheksija. Taip pat žuvų taukai gali mažinti viduriavimą ir stomatitą.

Omega 3 taip pat gali prisidėti prie paraneoplastinių sindromų, prasidedančių apie 8 % pacientų, mažinimo. Paraneoplastiniai sindromai kyla tuomet, kai su vėžiu kovojanti imuninė sistema „susimaišo“ ir pradeda atakuoti sveikus audinius, pavyzdžiui nervinį audinį ar hormonus gaminančius organus, tuomet nekontroliuojami kiekiai hormonų bei peptidų išskiriami į kraują.

Yra tyrimų, rodančių neuronus nuo chemoterapijos apsaugantį omega 3 poveikį. 70 % pacientų, vartojusių omega 3 maisto papildus, išvengė paklitakselio sukeltos periferinės neuropatijos (dvigubai geriau nei placebo).

Iš dažniausiai gamtoje paplitusių 11 tipų omega 3 riebalų rūgščių, svarbiausiomis išskiriamos trys – ALA (alfa linoleno rūgštis), DHA (dokozaheksaeno rūgštis) ir EPA (eikozapentaeno rūgštis). ALA, kuri organizme konvertuojama į EPA ir DHA, šaltinis dažniausiai yra augalinės kilmės – linų sėmenys, sojos pupelės. Vis tik, DHA ir EPA yra pagrindinės omega 3 riebalų rūgštys, kurios suteikia didžiausią fiziologinę naudą ir būtent jų kiekis turėtų būti esminis faktorius renkantis maisto papildus. Pagal PSO rekomendacijas, suaugusiems reikėtų suvartoti 1000 mg EPA+DHA per dieną, tačiau derėtų įsiminti, kad ant maisto papildų pakuočių nurodyti „žuvų taukų“ ar „omega 3 riebalų rūgščių“ kiekiai nėra tas pats, kas EPA ir DHA. EPA ir DHA kiekis žuvų taukuose svyruoja ir kartais siekia vos keliasdešimt procentų. Vartotojas kartais klaidinamas užrašais „net 1000 mg žuvų taukų“ arba „1000 mg omega 3“, kai tuo tarpu naudingosios EPA ir DHA sudaro mažiau nei 300 mg dozės, todėl nepasiekiamas rekomenduojamas paros 1000 mg EPA+DHA kiekis.

Ne mažiau svarbus ir tinkamas riebalų rūgščių omega 6 bei omega 3 santykis mūsų mityboje. Jis turėtų būti 1:1, bet labai gerai, jei yra nors 3:1, nes šiais laikais optimalaus santykio beveik neįmanoma pasiekti. Deja, daugumos žmonių mityboje šis santykis siekia 20:1, kuomet omega 6 suvartojama 20 kartų daugiau nei omega 3, o dideli omega 6 kiekiai gali privesti prie širdies ir kraujagyslių, autoimuninių ligų, vėžio vystymosi. Dideli kiekiai omega 6 yra saulėgrąžų aliejuje, įvairiuose užkandžiuose (pvz. bulvių ar kukurūzų traškučiai), greitame maiste, pyraguose, apdorotuose mėsos produktuose, kreminėse sriubose, taip pat sveikesniuose produktuose, tokiuose kaip tofu, riešutai, riešutų sviestas, kanapių sėklos, kiaušiniai.

☑  REKOMENDACIJA – suvartoti rekomenduojamą 1000 mg EPA+DHA kiekį, ypač esant kacheksijai. Mažinti omega 6 riebalų rūgščių suvartojimą.

Probiotikai

Sveika žarnyno mikroflora padeda virškinti maistą, pagamina kai kuriuos vitaminus, trukdo įsitvirtinti pavojingoms, ligas sukeliančioms bakterijoms ir grybeliams, dalyvauja imuninės sistemos formavime, o daugėja įrodymų, kad gali reguliuoti ir mūsų nuotaiką, padėti išvengti neurodegeneracinių ligų. Vaistų vartojimas stipriai išbalansuoja mūsų mikroflorą ir sukelia įvairius negalavimus. 

Chemoterapija ir radioterapija pažeidžia žarnyno gleivinę ir sutrikdo žarnyno mikroflorą, todėl daugiau nei 80 % gydomų onkologinių pacientų patiria skirtingo sunkumo viduriavimą. Metaanalizės rodo, kad probiotikų vartojimas gali sumažinti chemoterapijos sukeltą viduriavimą. 9 klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo >1500 pacientų parodė, kad probiotikus vartoję pacientai rečiau susidūrė ir su radioterapijos sukeltu viduriavimu ir leukopenija.

Pacientai, kurių imuninė sistema sunaikinta taikomo gydymo, dėl probiotikų vartojimo turėtų pasitarti su gydytoju. Turint imunodeficitą nevartoti papildų, turinčių Saccharomyces boulardii.

☑  KAIP APSAUGOTI ŽARNYNĄ:

  • Gerosios žarnyno bakterijos;
  • Skaidulomis turtingas maistas (vaisiai ir daržovės, riešutai, ankštiniai);
  • Atsisakyti rafinuoto cukraus, gaiviųjų gazuotų gėrimų.
Atmintinė
  • Svarbu sveika ir subalansuota mityba, aktyvus gyvenimo būdas.
  • Maisto papildai reikalingi, jei mitybinių medžiagų pasisavinimas apsunkintas ar nepakankamas.
  • Neviršykite rekomenduojamos paros normos – mega dozės yra pavojingos.
  • Nevartokite visko daug, vienu metu ir dideliais kiekiais.
  • Vartokite tik standartizuotus, oficialius ir vaistinėje įsigytus maisto papildus.
  • Visuomet informuokite gydytoją onkologą dėl vartojamų maisto papildų.
  • Prisiminkite – vien maisto papildai ligos neišgydys ir negali atstoti gydymo.



Atnaujinta 2020-10-23 14:16