Gerklų vėžys

Spindulinė terapija
Vėžio navikas gerklose auga greitai, nes vėžio ląstelės sparčiai dauginasi. Greitai besidauginančios ląstelės jautrios jonizuojančiųjų spindulių poveikiui. Spindulinio gydymo metodas, atsižvelgiant į gerklų vėžio naviko išplitimą, dažniausiai atliekamas prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko apimtį ir efektyviau po to jį pašalinti. Spindulinė terapija veikia ne tik gerklų vėžio ląsteles, bet ir sveikus audinius, esančius šalia gerklų. Dėl to gydymo metu
neretai vystosi ryklės, gerklės gleivinės spindulinis uždegimas. Pajutus burnos gleivinės sausumą, perštėjimą ryklėje būtina pranešti gydytojui.

Operacinis gydymas
Gerklų pašalinimo operacija yra vadinama laringektomija. Pašalinus gerklas, trachėja prisiuvama prie priekinės kaklo dalies odos taip, kad jos spindis atsivertų į išorę, t.y. suformuojama tracheostoma (kvėpuojamoji anga priekinėje kaklo sienoje) (žr. 2, 3 pav.). Po gerklų pašalinimo pacientas kvėpuoja ne per nosį ar burną, bet pro tracheostomą.

Atliekant laringektomiją, susiūnami ryklės ir stemplės priekinės sienelės operacijos metu atsiradę defektai, todėl po operacijos pacientas maitinamas pro vamzdelį (zondą), įkištą pro nosį ir stemplę iki skrandžio. Maitinimas zondu yra labai svarbus, kad sugytų žaizda priekinėje ryklės ir stemplės sienelėje. Jei žaizda gyja gerai, zondas pašalinamas po 8–10 dienų ir pacientas gali valgyti įprastu būdu. Kai gerklų vėžys yra išplitęs į kaklo limfmazgius, atliekamos didesnės operacijos, šalinamos ne tik gerklos, bet ir kaklo limfmazgiai. Po kaklo limfmazgių pašalinimo operacijos, sugijus žaizdai, reikia pradėti gydomąją gimnastiką, stiprinančią pečių raumenis.

2 pav.  3 pav.

Po laringektomijų paprastai skiriami nuskausminamieji vaistai. Kad operacijos žaizda nesupūliuotų, skiriami antibiotikai.

Operacijos komplikacijos
Po laringektomijos, kaip ir po bet kurios kitos operacijos, gali išsivystyti komplikacijų. Dažniausia šios operacijos komplikacija yra siūlių priekinėje ryklės ir stemplės sienelėje iširimas. Tada tarp ryklės ir išorės kakle susidaro kanalas, vadinamas fistule. Fistulė išsivysto 5–10% ligonių. Tai varginanti komplikacija: seilės iš ryklės teka pro fistulę, šlampa kaklo oda, sutrinka normalus audinių gijimas. Kol fistulė neužgyja pacientui negalima pašalinti maitinimo zondo. Ji dažniausiai užgyja pati per keletą savaičių. Jei nesugyja, reikalinga operacija – fistulės uždarymas.

Gera pooperacinė paciento priežiūra ir slauga padeda išvengti šios komplikacijos. Išsivysčius jai, kad fistulė užgytų, svarbiausia, reikia nuolat išsiurbti iš burnos seiles specialiu medicininiu elektriniu siurbliuku, vaistais sumažinti seilėtekį.

Pooperacinė priežiūra
Po operacijos pacientai guldomi į intensyviosios slaugos palatą. Atsibudęs po narkozės pacientas pamato savo kakle tracheostominį vamzdelį, nosyje maitinimo zondą, kaklo operacijos žaizdoje paliktus vamzdelius audinių sekretui ištekėti ar išsiurbti. Prieš operaciją gydytojas paaiškina apie viską, todėl nei pacientas, nei jo artimieji, neturėtų išsigąsti šio vaizdo. Jokiu būdu negalima pačiam ištraukti šių vamzdelių!

Pacientai nori sužinoti, kiek reikės būti ligoninėje po operacijos. Jei žaizda gyja gerai, dauguma ligonių išvyksta namo po 10–12 dienų.

Intraveninis maitinimas
Pirmąsias dienas po operacijos negalima nei valgyti, nei gerti – ryklės ir stemplės audiniai neturi būti traumuojami, kad geriau gytų. Vietoj įprastinio valgio ir gėrimo pirmąsias dienas po operacijos pacientas maitinamas būtinas medžiagas ir skysčius sulašinant į veną. Praėjus 1–2 dienoms pacientas pradedamas maitinti skystu maistu pro maitinimo zondą.

Maitinimo zondas
Operacijos metu priekinės ryklės ir stemplės defektai užsusiuvami. Kad gytų, siūlės neturi būti dirginamos. Tai reiškia, kad pacientas neturi ryti maisto, skysčių ir savo seilių. Todėl operacijos metu maitinimo zondas pro nosį rykle bei stemple nustumiamas į skrandį – per jį skystas maistas švirkštu bus sušvirkščiamas tiesiai į skrandį. Zondas prie nosies pritvirtinamas pleistru ar binto juostele. Maitinantis pacientui per zondą, jis turi sėdėti. Sėdimoje padėtyje reikia likti dar 30–60 min. po maitinimo. Seiles, kad nebūtų nuryjamos, būtina nuolat išsiurbti iš burnos specialiu medicininiu elektriniu siurbliuku.

Maitinimo zondas ištraukiamas dažniausiai 8–10 parą po operacijos Tai atlieka tik gydytojas. Ištraukus zondą dar 4–5 dienas pacientui leidžiama maitintis tik skystu maistu. Prie įprasto maisto sugrįžtama po 10–14 dienų.

Audinių drenavimo vamzdeliai
Užsiuvant operacijos žaizdą, jos audinių gilumoje paliekami drenavimo vamzdeliai – vienas vamzdelio galas yra giliai audiniuose, kitas žaizdos išorėje. Po laringektomijų žaizdai drenuoti naudojamas "aktyvusis" drenažas. Tai reiškia, kad operacinės žaizdos skysčiai, kraujas per žaizdoje paliktus drenavimo vamzdelius bus išsiurbiami į specialius ba1ionė1ius, sujungtus su drenavimo vamzdeliais. Būtina kas valandą apžiūrėti, ar balionėliai jau prisipildė, jų
turinį nuolat išpilti pažymint išskyrų kiekį ir spalvą. Tai atlieka gydytojas ar slaugytoja.

Reikia atsiminti, jog dažnai pacientai išsitraukia drenavimo vamzdelius neatsargiai vartydamiesi lovoje. Tai pavojinga – nedrenuojama žaizda gyja blogai, gali supūliuoti.

Drenavimo vamzdeliai paprastai pašalinami 6–7 parą po operacijos. Tai atlieka tik gydytojas.

Skausmas po operacijos
Pacientams po laringoektomijos skauda gerklę, kaklą, todėl visada skiriami vaistai nuo skausmo. Neretai pacientai bijo, kad gali skaudėti iš susiūtų sugijusių audinių išimant siūlus, tačiau ši procedūra neskausminga.